Technologijos skverbiasi į visas gyvenimo sritis, ne išimtis ir mokykla. Kompiuteriai, interaktyvios lentos ar net planšetėmis aprūpintos išmaniosios klasės – taip keičiasi šiandieninės ugdymo įstaigos. Mobiliųjų įrenginių iš rankų nepaleidžiančią jaunąją kartą tai džiugina, tačiau ar tokiems permainų vėjams pasirengę prie kreidos ir popierinių sąsiuvinių pratę pedagogai? Savo patirtimi apie mokytojų pasirengimą ir šiuolaikinę mokyklą dalinasi šios srities ekspertai.

Siekiamybė – išmanus mokytojas

„Pagal pernai Europos Komisijos atliktą tyrimą, Lietuvos aštuntų klasių mokiniai, vertindami savo galimybes naudoti IT priemones, buvo vieni labiausiai pasitikinčių savo jėgomis Europoje. Tuo tarpu jų mokytojai pagal tuos pačius rodiklius tebuvo treti ar ketvirti nuo galo. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad išties labai dažnai naujų technologijų naudojimui mokymo procese trukdo tik mokytojų nenoras ir baimė jas naudoti“, – sako šiuo metu vykstančių skaitmeninių mokymų mokytojams „Samsung Mokykla ateičiai“ lektorė Indrė Stakėnienė.

Programos sumanytojai siekia pedagogus supažindinti su išmaniųjų prietaisų panaudojimo pamokų metu galimybėmis, viliamasi, kad projektoriai bei kompiuteriai klasėse vis dažniau bus naudojami ne tik vaizdinės medžiagos demonstravimui, bet ir panaudojami kaip interaktyvios mokinių įtraukimo priemonės. Rugpjūčio pabaigoje prasidėjusiais mokymais taip pat siekiama motyvuoti mokytojus ir mokinius mokytis naujovių bei suteikti naujų įgūdžių, praversiančių darbo rinkoje ateityje.

„Tikimės, kad tokie į šiuolaikinį mokytoją orientuoti kursai padės pedagogams įveikti naudojimosi šiuolaikinėmis technologijomis baimę. Tačiau derėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad dabar daugumoje pamokų mokiniams draudžiama naudoti mobiliaisiais prietaisais. Vaikui uždraustas vaisius dar saldesnis, todėl  požiūrį turėtume keisti visi, juk išmaniuosius įrenginius galima būtų puikiai išnaudoti mokymuisi ir profesiniam tobulėjimui“, – įsitikinusi I. Stakėnienė.

Šiuolaikinių technologijų kūrėjai taip pat atidžiai stebi visuomenės ugdymo procesus ir naujovių pasiūlo ne tik mokyklos suole sėdintiems moksleiviams, tačiau ir pedagogams. „Technologijos daro vis didesnę įtaką šiuolaikinio žmogaus gyvenimui, jos veikia mūsų bendravimą, darbą ir mokymąsi. Mokyklos keičiasi, jų technologinė bazė gerėja. Šiuo metu svarbiausia, kad išmaniosiomis technologijomis įgustų naudotis pedagogai. Juk mokiniai žavisi naujausiomis technologijomis, tad jas pasitelkus galima ne tik atverti vaikams milžiniškus naudingos informacijos klodus, bet ir padidinti jų susidomėjimą ir motyvaciją mokytis“, ¬ teigė „Samsung“ atstovas Vaidas Bielinis.

Galimybių netrūksta

Tai, kad informacinių technologijų išnaudojimas daugiausiai priklauso nuo paties mokytojo iniciatyvos, pastebėjo ir Ugdymo plėtotės centro (UPC) direktorius Giedrius Vaidelis. „Šiuo metu tikrai vyksta įvairūs kursai, mokymai, yra parengti konsultantai, kurie bet kada gali patarti, kaip naudotis ir išnaudoti technologijas. Tačiau pastebime, kad kursuose dažniausiai dalyvauja beveik tie patys mokytojai, kiti mažiau iniciatyvūs“, – pasakoja specialistas.

Kurį laiką naudojimąsi technologinėmis naujovėmis ribojo ir technikos stygius.  Visgi pastaruoju metu situacija yra pastebimai pasikeitusi – problema yra ne technologijų, bet naudojimosi jomis įgūdžių trūkumas. „Yra pavienių atvejų, kai kompiuteriai klasėse būna pasenę ir tiesiog neskaito naujesnių programų, kai kuriose mokyklose nėra greito interneto, nes savivaldybės nepadarė „paskutinio žingsnio“ vystant šviesolaidį internetą. Bet tai išties reti atvejai, dauguma mokymo įstaigų aprūpintos technika , o dažnai regionų mokyklos net geriau nei miestų, nes tas pats kompiuterinės technikos kiekis tenka mažesniam moksleivių skaičiui“, – sako G. Vaidelis.

Tiesa, pedagogas neskuba sureikšminti IT vaidmens mokymo procese, nes kompiuteris mokytojo geresniu nepadarys, tačiau išnaudojant technologijas tą patį rezultatą galima pasiekti greičiau ir kokybiškiau, jos motyvuoja mokytis.  „Iš Vilniaus Kauną galima pasiekti ir automobiliu, ir dviračiu. Tik automobiliu tai galima padaryti greičiau ir patogiau. Šiuo metu dažnas net atsisakytų išvykos į Kauną dviračiu. Taip ir technologijos – jos daro procesą paprastesniu ir suteikia papildomą motyvaciją“, – vaizdingai lygino UPC vadovas.

Pasigenda naujovių rengimo programose

G.Vaidelio įsitikinimu, stengiamasi daryti viską, kad šiuolaikinės technologijos taptų draugiškesnės kuo didesniam pedagogų ratui. Pavyzdžiui, atestuojant mokytojus, tikrinamos ir jų IT žinios, rengiamose mokymo programose įtraukiamas technologijų panaudojimas ir išmanymas.  Taigi geografijos mokantis specialistas pirmiausia turi pats išmokti naudotis skaitmeniniais žemėlapiais ir informaciniais fondais, o vėliau šias žinias perteikti ir savo mokiniams.

Kur kas aktualesnė nūdienos problema, pasak UPC direktoriaus, yra tai, kad trūksta efektyvių mokytojų rengimo programų. „Technologijų panaudojimui skiriame išties daug dėmesio, jos įtraukiamos į mokymosi programas, tačiau rengiant mokytojus viso to dar pasigendame. Negirdėjau, kad pedagogus rengiančios įstaigos turėtų programas, pagal kurias mokytų būsimus mokytojus, kaip efektyviausiai išnaudoti IT. Programos vis dar moko mokyti senesnėmis priemonėmis. Džiugu, kad privačios įmonės investuoja į švietimo sritį ir organizuoja įvairias mokymo programas, todėl laikui bėgant mokytojų pasirengimas gerės“, – sako G. Vaidelis.