- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rugpjūčio 19 d. Pažaislio muzikos festivalyje – ypatingas svečias – fortepijono magas Janas Krzysztofas Broja. Vienas ryškiausių Lenkijos pianistų jau yra pažįstamas įvairių Vilniaus festivalių ir konkursų klausytojams, o dabar programą pristatys Kauno publikai. J. K. Broja, pasižymintis itin savitu kūrinių atlikimu, turinčiu kone hipnotizuojantį poveikį koncerto klausytojams, kelia ir akademinės bendruomenės susidomėjimą bei skatina detaliau patyrinėti šio muziko atlikimo technikos subtilumus.
Neseniai paskelbtoje dviejų Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorių – Linos Navickaitės-Martinelli ir Ryčio Ambrazevičius mokslo studijoje „Muzikos atlikimo raiškos suvokimas. Tarpkultūriniai aspektai ir lietuviškasis atvejis“, skyriuje „Pianistas ir jo garsas“, nagrinėtas J. K. Brojos atvejis. Tyrime dalyvavę respondentai, kalbėdami apie J. K. Brojai būdingą lėtesnį kūrinio atlikimo tempą, savo įspūdžius perteikia tokiais apibūdinimais: „skambėjo kaip „intelektualistinis diskursas“, kuriame maksimaliai kontroliuojamas laikas ir išlaikomas „vientisas pulsas per visą kūrinį kaip aukso gija“. Pasak tyrimo apie J. K. Broją autorės Linos Navickaitės-Martinelli, „vienas respondentas itin taikliai pažymėjo, kad kūrinio stilistika, jį interpretuojant Brojai, – ir romantinė, ir moderni“.
J. K. Broja interviu žiniasklaidai ne kartą yra pabrėžęs, kad atliekant kūrinį labai svarbus yra dėmesys harmonijos emocionalumui. Prisimindamas koncertus Lietuvoje, atlikėjas atkreipė dėmesį, kad čia klausytojai susirenka kažko patirti, todėl emocionalumo išraiška, grojant tokiai publikai, yra labai svarbi. Pats muzikas apie savo santykį su muzika kalba taip: „Būti muzikantu, kompozitoriumi, improvizatoriumi ir būti be aistros – tiesiog neįmanomas derinys, kuris iš karto yra pasmerktas pražūčiai.“ Mokslo studijos dalyviai, tarsi antrindami J. K. Brojos požiūriui, jo individualų garsą apibūdina antoniminiais epitetais: „labai kietas vs. plastiškas“, „agresyvus ir švelnus“, „labai jautrus, lengvas, bet tuo pačiu ir stiprus“, sukuriantis labai „gyvą“, „įvairialypį ir ekspresyvų“, „krištolinį“, „įsiskverbiantį“, „tikslų, tvirtą“ ir „ryškų“ skambesį.
Broja naudoja visą ranką kaip paukščio sparnus, o tai įgalina kurti ir valdyti koncertinį visavertį fortepijono skambesį su visais jo rezonansais.
Koncerte Kauno filharmonijoje J. K. Brojos pasirinktoje programoje skambės dvi iš trijų paskutinių Ludwigo van Beethoveno sonatų. 30-oji vilioja klausytoją savo intymiu, ne tokiu dramatišku charakteriu ir išsiskiria ypatingu lyriškumu, melodinėmis ir harmoninėmis puošmenomis, ornamentais ir viražais, primenančiais Fryderyko Chopino kūrinius. 31-oji pasižymi didžiuliu emociniu spektru: nuo absoliučios nevilties gelmių iki visiškos euforijos. Du didingus Vienos klasiko kūrinius atskirs romantiškos Johanneso Brahmso fortepijoninės miniatiūros: lyriškieji intermezzo ir epinė, išraiškos galia spinduliuojanti rapsodija.
Koncerto publika, neabejotinai turės progos susipažinti su išskirtinai J. K. Brojai būdinga garso choreografija. Minėtoje mokslo studijoje pianisto judesiai vaizdžiai apibūdinami kaip „šokis prie fortepijono“ arba „šokantis“ sąlytis su fortepijonu“. Vienos iš tyrimo respondenčių perteiktas įspūdis vaizdžiai papildo šiuos apibūdinimus: „Broja naudoja visą ranką kaip paukščio sparnus, o tai įgalina kurti ir valdyti koncertinį visavertį fortepijono skambesį su visais jo rezonansais“; „[Jo] rankos ir kūnas kvėpuoja kartu su muzikos judėjimu, o korpusas išlieka stabilus“.
J. K. Brojos asmeninio archyvo nuotr.
Muzikas yra plačiai tituluojamas fortepijono magu ir ne veltui. Profesorė L. Navickaitė-Martinelli, remdamasi respondentų teiginiais, kad Brojos rankų gestai – „hipnotizuojantys“, pastebi: „Tai veikiausiai reiškia ne tik tai, kad žiūrėti į juos buvo malonus ar įtraukiantis užsiėmimas, bet ir tai, kad pianistas naudoja didžiulį rankų, plaštakų ir liemens judesių arsenalą, kuris persmelkia visą jo pasirodymą ir, kaip minėta, „hipnotizuoja“ publiką.“
Atlikėjo netipinis gestualumas tyrimo respondentus ir mokslininkę veda prie išvados, kad būtent jo judesiai, reikalingi J. K. Brojos skambesiui, daugelyje recenzijų įvardijamam kaip „brojiškas“ – kaip tik yra tai, kas daro jo interpretacijas išskirtines.
J. K. Broja Lietuvos publikai puikiai žinomas ir laukiamas. Pianistas taip pat mielai sugrįžta į šalį, kurioje 1999 m. Vilniuje vykusiame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pianistų konkurse tapo absoliučiu nugalėtoju. Tada Lietuvos spaudoje jis buvo pavadintas „XXI a. pianistu“, o pergalė šiame konkurse jam atvėrė duris į prestižines Europos, Azijos bei Amerikos sales.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„V–14“ koncerte pasirodys ir Nombeko Augustė
Šiais metais „V–14“ koncertas, skirtas Valentino dienai, sulauks ypatingo papildymo – prie Gabrieliaus Vagelio prisijungs sparčiai kylanti atlikėja, dainų autorė ir socialinių tinklų įžymybė Nombeko Augustė. Šis ...
-
V. Valento tapyba: meistrystė, gylis ir klasikos aidai
Kauno kolegijos Menų akademijos „Pelėdų kalno“ galerijoje veikia personalinė Vidmanto Valento tapybos darbų paroda. ...
-
Kultūros ir sporto renginiai sausio 21–26 d.
Sausio 21 d. Taurakiemio laisvalaikio salė: 18 val. edukacija „Balto molio paslaptys“. Edukatorė Lina Mažrimienė. Ringaudų laisvalaikio salė: 18 val. pažintinis edukacinis vakaras su kanklėmis „Kaip skamba kanklės? Pažink, pajus...
-
Kauniečio šuolis aukštyn pasauliniame aktorių reitinge: pasijutau rimtu artistu21
Metų pradžia aktoriui ir režisieriui Kęstučiui S. Jakštui pažėrė malonią staigmeną. Iš aktorių agentūros sulaukė žinios, kad pasauliniame aktorių reitinge IMDB pakilo į solidžias pozicijas. ...
-
Sugiharos namuose – nauja interaktyvi ekspozicija: tikiu, kad čia atvyks daug japonų1
Čiunės Sugiharos namuose atveriama nauja interaktyvi ekspozicija ir patirtinės ekskursijos. Su puodeliu arbatos, japoniškais saldėsiais, istorijomis ir atminimo nuotrauka gyvybės vizoje. ...
-
Irena Ribačiauskaitė: baleto spektakliai vaikams leido užsiauginti žiūrovus
Kauno valstybiniame muzikiniame teatre (KVMT) trisdešimt metų baletmeistere dirbusi Irena Ribačiauskaitė mini 80-ąjį jubiliejų. Jubiliatė pasveikinta sausio 12 d. teatre vykusio Anželikos Cholinos baleto „Dezdemona“ metu. ...
-
Noriu to, kas tikra!
„Auksinis drakonas“ – vokiečių dramaturgo Rolando Schimmelphennigo tragikomedija, kurios premjera Kauno miesto kameriniame teatre įvyko dar 2023-iųjų birželį. ...
-
Išaiškinta Raudondvario grafo Benedikto Henriko Tyszkiewicziaus bičiulio tapatybė4
Grafas Benediktas Henrikas Tiškevičius (gim. 1852 Nemėžyje – m. 1935 m. Mentone, Prancūzijoje) – keliautojas, fotografas, kurio išskirtinis paveldas vis plačiau atrandamas ir vertinamas ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniu mastu....
-
Sugiharos namuose atveriama interaktyvi ekspozicija, vyks pojūčių ekskursijos3
Tarpukario Japonijos diplomato Čiunės Sugiharos namuose Kaune atveriama interaktyvi ekspozicija, pasakojanti apie gyvybes keliems tūkstančiams žydų išgelbėjusių vizų išdavimą. ...
-
Kauniečių rašytojų Vieno lito literatūrinė premija – Linai Navickaitei2
Dvidešimt šeštoji kauniečių rašytojų Vieno lito literatūrinė premija už fantazijos siausmą, magijos, mistikos ir realybės sankirtą romane paaugliams ir visai šeimai „Ketvertas su paukščiu: naujoji ir se...