Centralizuotos muziejinių vertybių saugyklos poreikis ir galimos jos pastatymo alternatyvos identifikuotos Kultūros ministerijos užsakymu atliktoje galimybių studijoje.

„Nors kilnojamųjų kultūros vertybių skaičius muziejų rinkiniuose kasmet gausėja, jų visuomenei pristatoma santykinai mažai – tik apie 3 proc. nacionalinių ir valstybinių muziejų rinkiniuose esančių kultūros vertybių eksponuojama nuolatinėse ekspozicijose arba parodose. Visa likusi kilnojamojo kultūros paveldo dalis saugoma Lietuvos muziejų saugyklose, kurių ploto trūksta, o ir muziejinių vertybių saugojimo sąlygos ne visuomet atitinka nustatytus reikalavimus. Išsprendus saugyklų infrastruktūros problemą, muziejai galės visuomenei pristatyti daugiau vertybių, nes šiuo metu kai kuriuose muziejuose muziejinėms vertybėms saugoti naudojamos erdvės, kurios galėtų būti pritaikytos lankymui. Moderni centralizuota saugykla su kompetencijų centru taip pat bus atvira lankytojams. Čia bus galima susipažinti ne tik su muziejinėmis vertybėmis, saugomomis muziejų rinkiniuose, bet ir turiningai praleisti laiką kultūriniuose bei edukaciniuose renginiuose“, – sako kultūros viceministras Rimantas Mikaitis.

Kultūros ministerijai atlikus muziejinių vertybių saugojimo (poreikio saugykloms) vertinimo auditą nustatyta, kad iš 16-os Kultūros ministerijos pavaldžių ir jos valdymo sričiai priskirtų muziejų papildomas saugyklų plotas ypač aktualus Lietuvos etnografijos muziejui, Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui, Lietuvos nacionaliniam muziejui, Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui, Šiaulių „Aušros“ muziejui ir Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams.

Ieškant optimalaus bendro saugyklų ploto poreikį tenkinančio sprendimo, Lietuvos etnografijos muziejaus teritorija atviros centralizuotos muziejinių vertybių saugyklos statybai buvo pasirinkta siekiant išspręsti didžiausią šio muziejaus saugyklų poreikį, taip pat sprendžiant Lietuvos nacionalinio muziejaus, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus saugyklų poreikius. Taip pat atsižvelgta į patogią infrastruktūrą bei galimybes pritraukti projekto įgyvendinimui Europos Sąjungos fondų lėšas, įvertinus tai, kad šios investicijos negalimos Vilniaus regione.

„Suprasdami, kad muziejaus bendruomenės laukia atsakingas ir sudėtingas projekto įgyvendinimo laikotarpis, esame tam nusiteikę, sukaupę patirties, turėdami pirmosios Lietuvoje centralizuotos atviros saugyklos su kompetencijų centru viziją. Labai simboliška, kad Lietuvos etnografijos muziejus, šįmet minėdamas muziejaus ekspozicijos atidarymo lankytojams 50-metį, galės pristatyti visuomenei atviros centralizuotos saugyklos pastato architektūrinio projekto konkurso rezultatus. Labai viliamės, kad ir kokios nenugalimos jėgos pasitaikytų, jos netaps neįveikiamomis, tad po kelerių metų visi, prisidėję prie projekto įgyvendinimo, pelnytai džiaugsimės saugyklos atidarymo akimirka“, – teigia Lietuvos etnografijos muziejaus direktorė Gita Šapranauskaitė.

Paskelbto konkurso tikslas – išrinkti geriausiai urbanistinius, architektūros ir funkcinius aspektus bei kitus reikalavimus atitinkančią atviros centralizuotos muziejinių vertybių saugyklos su kompetencijų centru pastato projekto urbanistinę architektūrinę idėją. Pirmąsias tris vietas konkurse užėmusių projekto pasiūlymų autoriams bus skiriamos piniginės premijos: pirmajai vietai – 10 tūkst. eurų, antrajai – 7 tūkst., trečiajai – 4 tūkst. eurų. Projekto pasiūlymų pateikimo termino pabaiga – 2024 m. gegužės 23 d. 13 val. Konkurso laimėtojais bus laikomi pirmąsias tris vietas užėmusių pasiūlymų dalyviai, su kuriais perkančioji organizacija vykdys derybas dėl tolesnės projekto eigos.

Projektą planuojama įgyvendinti iki 2027 m. Atviros centralizuotos muziejinių vertybių saugyklos statyba finansuojama 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų (Europos regioninės plėtros fondo) investicijų programos Europos Sąjungos, bendrojo finansavimo bei valstybės biudžeto lėšomis. Numatyta lėšų suma – 30 mln. eurų.

Atviros centralizuotos muziejinių vertybių saugyklos projekto įgyvendinimas įtrauktas į Kultūros ministerijos Kultūros ir kūrybingumo plėtros programą.