Sniego gniūžtės poveikis

Kauno miesto savivaldybės atstovams prieš septynerius metus kilo idėja finansiškai prisidėti prie privačių statinių fasadų tvarkybos, dekoratyvinio apšvietimo įrengimo, pastatų pritaikymo neįgaliųjų reikmėms.

„Nepamirškite sniego gniūžtės poveikio. Vienas sutvarkytas namas lemia, kad su mūsų prisidėjimu ar be jo bus tvarkomi ir keli aplinkiniai. Geras pavyzdys užkrečia, žmones ir verslą verčia pasitempti, miestas gražėja“, – teigė Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas, kai susitikome prie vieno pagal programą atnaujinto pastato K.Donelaičio g. 78.

Geltonuoja akį traukiantis ovalas, žvelgiantis į didingą Kauno valstybinės filharmonijos pastatą su gražuoliu bokštu, prie kurio atnaujinimo taip pat prisidėjo ši Paveldotvarkos programa.

Kildamas E.Ožeškienės gatve S.Rimas vardija, kad prisidėta ir prie to, ir prie kito fasado atgimimo. „Iki sutvarkymo – buvo kažkas baisaus. Miestiečių judėjimas yra intensyvus, ir tie baisūs balkonai visiems buvo kaip ant delno“, – priėjome prie jau aptarto, bet iš E.Ožeškienės gatvės atsiveriančio K.Donelaičio g. 78 namo kiemo ir jo balkonų. Dabar jie jau sutvarkyti ir tikrai neprimena miesto piktžaizdės.

Gyveno V.Putvinskio dukra

Pasiekę V.Putvinskio gatvę, kurioje tarpukariu buvo ankšta nuo diplomatinių užsienio atstovybių, politikų, visuomenės veikėjų, žymių medikų ir jų įsteigtų ligoninių, stabtelime ties pirmuoju, tiksliau, paskutiniu šios gatvės namu.

72-asis modernizmu alsuojantis architekto Broniaus Elzbergo pastatas, iškilęs 1936 m., šiuo metu kaip tik atnaujinamas, yra uždengtas tinklu. „Mūsų pacientas“, – šypsojosi S.Rimas.

Namas kadaise priklausė Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjo V.Putvinskio dukrai pedagogei, visuomenės veikėjai Onai Putvinskaitei-Tercijonienei ir jos vyrui, vaikų gydytojui Vincui Tercijonui. V.Putvinskio dukra buvo aktyvi sąjungos narė, vykdė žvalgybą ir dešifravo slaptus dokumentus, taip svariai prisidėdama prie to, kad pavyko atskleisti lenkų regztą sąmokslą prieš Lietuvos valstybę.

Pasinaudojo: šiuo metu atnaujiname V.Putvinskio g. 72 pastatą, kuriame kadaise gyveno V.Putvinskio dukra. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Laukia savo valandos

„Šis pastatas irgi prašyte prašosi remonto. Jį valdantis M.Romerio universitetas, kiek žinau, statinį bando parduoti. Tai gera žinia“, – į kaimyninį daugiabutį žvelgė S.Rimas, turėdamas omenyje, kad paprastai naujieji savininkai pastatą imasi tvarkyti, nelaiko apleisto.

Gaila, kad savo valandos dar laukia didžiausia šios įspūdingos istorine ir architektūrine prasme gatvės žvaigždė – banko tarnautojų gyvenamasis namas V.Putvinskio g. 38. Imtis ir atnaujinti visą namą, jo fasadą ar bent vaizdą iš kiemo pusės, kuris net ir dabar gniaužia kvapą, galbūt trukdo tai, kad jo savininkų – daugybė, o lūkesčiai, požiūris, finansinės galimybės – labai skirtingos.

Visai kitoks istorinio V.Putvinskio g. 14 pastato vaizdas, jis jau baigtas tvarkyti prisidedant Paveldotvarkos programai. Name įkurdintas visuomeninės paskirties Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Emanuelio Levino centras. Tai puikus pavyzdys, kaip gali būti derinami finansavimo šaltiniai. Vienos programos gali būti naudojamos vidaus patalpoms sutvarkyti, apšiltinti, šildymo sistemai renovuoti, o Paveldotvarkos – fasadui ir apšvietimui sutvarkyti ir pritaikyti neįgaliųjų reikmėms.

Programa pasinaudojo ir šiek tiek tolėliau E.Levino centro esančio daugiabučio savininkai.

Geras pavyzdys užkrečia, žmones ir verslą verčia pasitempti, miestas gražėja.

Dėmesys medinukams

Pakylame į Žaliakalnį. Namas, esantis Aguonų g. 6, šviečia iš tolo. „Tarsi imbierinis“, – juokavo gėrėdamasi šio keturbučio administratorė ir gyventoja.

„Labai greitai kaimynai tarpusavyje radome sutarimą. Jau buvome nutarę, kad reikia tvarkyti namą. Kai pamačiau, kad programa siūlo dalinį finansavimą ir dar tokiomis sąlygomis – finansuojami 75 proc. fasado tvarkymo išlaidų, iš karto pranešiau kaimynams. Visi tai priėmėme kaip didelę sėkmę. Patys savo jėgomis tikrai nebūtume taip greitai susitvarkę namo dėl finansinių dalykų“, – pasakojo kaunietė ir pridūrė, kad gyventojų laukia dar vienas didelis darbas – pasikeisti šiferinį stogą.

Aguonų g. 6 fasado tvarkymo sąmata siekė apie 8,7 tūkst. eurų, iš kurių patiems reikėjo prisidėti vos du su trupučiu tūkstančius eurų. Kiekvienam butui naujas gražus fasadas kainavo maždaug po 500 eurų.

Patenkinti: Aguonų g. 6 medinio pastato fasado atnaujinimas gyventojams kainavo apie 2 tūkst. eurų, nes tris ketvirtadalius sumos padengė savivaldybė. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

„Visų medinių pastatų savininkams patariu dalyvauti šioje programoje ir pasinaudoti tokia gera proga. Iš pradžių ir mane gąsdino biurokratija, atrodė, kad gal bus sudėtinga užpildyti paraišką, bet viskas buvo gana paprasta. Svarbiausia – turėti parengtą sąmatą“, – patarė Žaliakalnio gyventoja.

S.Rimas ją papildė: jeigu medinių pastatų fasadu pasirūpinama laiku, išlaidos atnaujinti gana nedidelės, bet pavėlavus gali tekti keisti lentas ar net rąstus, tada suma gerokai išauga.

Medinių pastatų fasadų tvarkymo išlaidos – palyginti nedidelės investicijos miestui, tačiau dėl įvaizdžio pokyčių sukuria labai didelę reikšmę. Per visus programos metus iki šių metų gautos vos trys paraiškos dėl medinių pastatų tvarkymo, o vien šiemet – keturios.

Kaunui tapus kultūros sostine, Žaliakalnyje buvo pristatyta daug medinių pastatų. Būtent tokie namai buvo prieinamesni pagal kainą, o nuomojamo gyvenamojo būsto poreikis buvo labai didelis.

Kokia nauda miestui?

Šiemet pagal Paveldotvarkos programą paraiškų patvirtinta beveik už milijoną eurų. Iš viso per septynerius metus šiai programai skirta daugiau kaip 3 mln. eurų. Kokia iš to nauda miestui?

„Miestai tarpusavyje konkuruoja dėl investicijų, gyventojų, turistų. Gyventojai, galintys dirbti nuotoliu, gyvenamąją vietą gali rinktis Kaune, Zanzibare ar Tailande. Kaip juos pritraukti į Kauną? Tai padaryti norime, nes gyventojai miestui kuria pridėtinę vertę, čia moka mokesčius. Gyventojų mokesčiai sudaro didžiąją dalį miesto biudžeto, iš kurio mokami atlyginimai mokytojams, medikams, apšviečiamos gatvės, kuriama visa kita infrastruktūra“, – dėstė S.Rimas.

Suveikė: S.Rimas pastebėjo, kad paveldotvarkos programa išjudino kauniečius ir pranoko visus lūkesčius. 

Miestai dėl gyventojų ir investicijų konkuruoja pasitelkdami viską: patogesnį susisiekimą, įspūdingesnius vaizdus. „Gyventojai nori jaustis patogiai. Kaip taip jaustis, jeigu į akiratį vis paklius vizualinė tarša?“ – retoriškai klausė savivaldybės atstovas.

Ryškūs pokyčiai mieste – tai iš dalies ir šios programos indėlis. „Yra tekę dalyvauti Baltijos jūros šalių sąjungos Paveldo komiteto suvažiavime, kuris vyko Kaune. Buvo labai malonu išgirsti kolegų iš užsienio pastebėjimus. Žarstė komplimentus, kaip sparčiai keičiasi Kaunas. Mažėja apleistų, netvarkingų pastatų, daugėja pastolių – pastatai tvarkomi“, – vardijo S.Rimas.

Didžiausi skauduliai

Pašnekovas skaičiavo, kad dar liko nemažai tvarkytinų objektų. „Yra ką veikti ir paveldosaugininkams, ir restauratoriams“, – teigė S.Rimas.

Kalbant apie miesto centrą, ir savo tūriu, ir prasme didžiausias kultūros paveldo skaudulys, anot jo, vienareikšmiškai yra buvusi žydų ligoninė. „Kauno svečiai pažintį su miestu dažnai pradeda nuo Kauno pilies. Šalia jos esantis pastatas yra tarsi priekaištas. Tačiau esama tam tikrų ženklų, kad netrukus turėtų pajudėti jo gaivinimo darbai. Tikiuosi, kad neliks tik planuose. Tvarkybos darbų laukiame daugiau nei dešimt metų“, – pastebėjo Paveldo skyriaus vedėjas.

Yra ir daugiau pavienių netvarkingų pastatų. Rezonansą visuomenėje sukėlė atskleista situacija, kai paaiškėjo, kad Savanorių prospekte dar nuo 1989 m. yra visiškai apleistas istorinis žymaus lietuvių dailininko Adomo Galdiko namas. Tai, kad jis yra parduodamas, vylėsi S.Rimas, yra preliudija į to pastato atgimimą. Naujasis savininkas privalės jį tvarkyti.

Prikelti kvartalai

Pastato įrašymas į Nekilnojamų kultūros paveldo vertybių sąrašą nėra vien tik našta jo savininkui. Jei būtų kitaip, juokavo S.Rimas, tada visas miesto centras stovėtų tuščiais užkaltais langais.

Kaune pastarąjį penkmetį antram gyvenimui prikelti kompleksai ar net ištisi kvartalai. Pieno centro kvartalas Karaliaus Mindaugo prospekte, buvusių karinių pastatų konversijos Žemuosiuose Šančiuose.

„Turime gražių ryškių pavyzdžių, kai pavieniai istoriniai pastatai restauruojami, pritaikomi gyvenimui ar komercinei veiklai. Pavyzdžiui, Kęstučio gatvėje esantis Jono Lapėno namas, kuriam yra suteiktas Europos paveldo ženklas, „Lietūkio“ administracinis pastatas Vytauto prospekte. Prie to itin prisidėjo ir Kauno miesto savivaldybė per Paveldotvarkos programą“, – minėjo S.Rimas.

Žvelgdamas į ateitį, jis laukia Pieno centro pastato, „Pažangos“ rūmų Laisvės alėjoje atgimimo. Pastarasis yra vienas iš reprezentatyviausių tarpukario laikotarpio objektų, skirtų biurams. Beje, Pieno centro pastato tvarkymui parama pagal Pavaldotvarkos programą jau suteikta, bet pastato valdytojai delsia ja pasinaudoti. Trečius metus iš eilės prašo sutartį pratęsti ir finansavimą perkelti į kitus metus. „Tai pandemija, tai S.Daukanto gatvės remontas, tai rangovo neranda… Girdime tokius argumentus, pasiteisinimus“, – teigė S.Rimas ir pridūrė, kad parama nepasinaudojo ir „Pažangos“ rūmų valdytojas.

Dar vienas atviras klausimas – dėl Kauno centrinio pašto pastato ateities. Savivaldybė taip pat prisidėtų prie jo tvarkymo pagal šią programą.

Kas gali pretenduoti?

„Programa pranoko mūsų lūkesčius. Gyventojams ir verslui yra patrauklios patalpos istoriniuose pastatuose. Šiuo metu į programą pretenduoti gali ir pastatų, net nesančių kultūros paveldo objektų sąraše, savininkai. Kalbama apie Senamiesčio ir Naujamiesčio teritorijas. Miesto įvaizdžiui svarbūs visi jose esantys pastatai“, – kalbėjo S.Rimas.

Kauno miesto savivaldybės Paveldotvarkos programoje gali dalyvauti nekilnojamųjų kultūros vertybių valdytojai – pavieniai asmenys, įmonės ar objekto bendraturčiai, tarpusavyje nusprendę atnaujinti jiems priklausantį turtą.

Tai gali būti savivaldybės teritorijoje esantis kultūros paveldo objektas ar kultūros paveldo statinys, taip pat visi pastatai, esantys valstybės saugomose kultūros paveldo teritorijose: Kauno Senamiestyje, miesto istorinėje dalyje – Naujamiestyje, Žaliakalnyje ir miesto istorinėje dalyje, vadinamojoje Kauno Žaliakalnio 1-ojoje dalyje, Kauno pirmajame kariniame miestelyje, vadinamame Žemųjų Šančių kareivinėmis.

Kas finansuojama?

Fasadų ir autentiškų elementų tvarkybos programa iš dalies finansuoja remonto, avarijos grėsmės pašalinimo, konservavimo, restauravimo darbus ir taikomuosius tyrimus, kuriuos privaloma atlikti prieš objektų tvarkybos projektavimą ar tvarkybos metu.

Taip pat parama skiriama apsaugos techninių priemonių įrengimui ir kitiems neatidėliotiniems saugojimo darbams, pagal specialiuosius paveldosaugos reikalavimus atliekamiems paprastojo remonto darbams, kuriais pagerinama išorinių atitvarų, fasadų elementų techninė ir estetinė būklė.

Dekoratyvinio apšvietimo įrengimas, objektų pritaikymas neįgaliųjų reikmėms, medinės architektūros pastatų, patenkančių į saugomas kultūros paveldo vietoves ar turinčių kultūros paveldo objekto statusą, tvarkybos darbai.

Kiek finansuojama?

Medinukams tvarkyti skiriamas iki 75 proc. finansavimas, kitiems programos kriterijus atitinkantiems pastatams – iki 50 proc., o išimtiniais atvejais – pavyzdžiui, nekilnojamųjų kultūros vertybių neatidėliotiniems saugojimo darbams –  ir 100 proc.

Labai svarbu paminėti, kad pagal programą finansuojamos ir tvarkybos projektų parengimo išlaidos.

Artimiausias kvietimas teikti paraiškas planuojamas kitų metų pradžioje.