Pirmas toks leidinys

Minint 100-ąsias Lietuvos universiteto įkūrimo metines, dienos šviesą išvydo „Didžioji vaistinių augalų knyga“. Toks leidinys pirmas nepriklausomos Lietuvos istorijoje, nes visi recenzentai ir autoriai yra Lietuvos mokslininkai.

Sunkioji vaistinių augalų biblijos sudarytojų artilerija – Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vedėja prof. habil. dr. Ona Ragažinskienė ir biologas, populiarių leidinių apie vaistinius ir kitus naudingus augalus autorius Valdas Sasnauskas.

„Nepakanka turėti žinių – jomis reikia dalytis su kitais, todėl „Didžioji vaistinių augalų knyga“ skiriama ne tik plačiajai visuomenei, kuri domisi vaistiniais, prieskoniniais-aromatiniais augalais. Ši knyga skirta ir mokslinei ir studijų veiklai, įvairių sričių specialistams, – pristatyti knygą į Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejų atvykusi knygos bendraautorė O.Ragažinskienė džiaugėsi, kad renginys pagaliau įvyko. – Kartą numatytą pristatymą jau teko atšaukti. Bijojau, kad ir šios dienos susitikimas neįvyks, nes viskas krypo link to. Sugedo bičiulės automobilis, o vienas knygos autorių V.Sasnauskas guli ligoninėje po išvaržos operacijos. Vakar kaip tik kalbėjau su juo.“

Nėra panacėja

Anot O.Ragažinskienės, parašiusios apie 150 mokslinių straipsnių, vaistinių augalų knygos diktavo nūdienos realijos ir specialistų būkštavimai dėl ateities. Populiariuose leidiniuose, televizijos laidose, radijuje ir spaudoje, vaistiniai, prieskoniniai-aromatiniai augalai rekomenduojami ne tik ritualams, maisto produktams ar gėrimams gaminti, bet ir lėtinėms ar onkologinėms ligoms gydyti.

Pristatymas: anot O.Ragažanskienės, ši knyga turėtų atsirasti kiekvieno vaistiniais augalais besidominčio žmogaus namų bibliotekoje. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

„Tai primena žiniuonių gydymo laikus ir reiškia nesidomėjimą šiuolaikinio mokslo pasiekimais. Mano įsitikinimu, taip skatinama neigiama savigyda, kuri yra pavojinga žmogaus sveikatai, o atskirais atvejais net ir jo gyvybei. Maždaug prieš ketverius metus bendravau su chirurgu, kuris turėjo rimtų problemų su vienu pacientu. Jam niekaip nepavyko sureguliuoti nei kraujospūdžio, nei krešėjimo. Pasirodo, pacientas be saiko ir dideliais kiekiais gėrė žaliąją arbatą“, – O.Ragažinskienė apgailestavo, kad tokių atvejų ne vienas, o dėl neišmanymo jų gali tik daugėti.

Vartojant augalinius preparatus, pasak mokslininkės, būtina atsižvelgti į paciento sveikatos savybes, pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Ypač tais atvejais, kai lėtine liga sergančiam žmogui jau yra paskirti sintetiniai cheminiai vaistai.

Įsidėmėkite, vaistiniai augalai – ne panacėja, tačiau tai puiki prevencija.

Naudinga informacija

„Įsidėmėkite, vaistiniai augalai – ne panacėja, tačiau tai puiki prevencija“, – daugiau apie tai, anot O.Ragažinskienės, skaitytojai ras naujoje knygoje.

Ten jie sužinos, kad pavasariniai adoniai tinka nuo širdies ligų, o gvazdikiniai serenčiai – nuo grybelinių infekcijų, miltinės meškauogės – nuo podagros, o vaistiniai ožiarūčiai – nuo cukrinio diabeto. Knygoje pateikiama informacija, kada vaistinius augalus auginti ir kada juos rinkti, kaip džiovinti, kur laikyti, kaip tinkamai panaudoti medicinoje, maisto pramonėje ir kulinarijoje, kosmetikoje, odontologijoje, veterinarijoje. Prie kiekvieno augalo nurodoma vaistinė žaliava, jos ruošimo laikas, būdai ir laikymo trukmė, aprašytos veikliosios medžiagos, augalinių vaistų indikacijos, kontraindikacijos ir šalutinis poveikis, augalų panaudojimas tradicinėje medicinoje ir kitose srityse. Kiekvienas aprašas iliustruojamas spalvotais augalo ir jo vaistinės augalinės žaliavos piešiniais, nuotraukomis, taip pat pateikiami žemėlapiai, kur yra natūralios to augalo augimvietės.

Patarimas: norint pakelti knygą teks suvalgyti nemažai košės. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Iš viso Lietuvoje nustatyta 1 400 vaistinių augalų rūšių, iš kurių 800 naudojamos tradicinėje medicinoje, 189 rekomenduojamos vartoti medicinoje, farmacijoje, kosmetikoje, maisto pramonėje.