Ką spėjo užbaigti?

Šie metai kelininkams ir statybininkams Kaune buvo intensyvūs, pradėta ir baigta daugybė objektų – nuo smulkių gatvelių iki tiltų. Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis „Kauno dienai“ sakė, kad darbai jau užbaigti Savanorių prospekte ir atkarpoje nuo Taikos prospekto iki sankryžos su Pramonės prospektu. Vienoje pagrindinių miesto arterijų atnaujinta važiuojamosios kelio dalies danga. Įrengus pėsčiųjų ir dviračių taką, patogiai judėti dviračiais jau galima abiejose gatvės pusėse.

Darbai šiemet užbaigti ir A. Juozapavičiaus prospekte, S. Dariaus ir S. Girėno, Tunelio (I etapas), Tilžės, Akacijų, Grybausko, Eivenių, Šeštokų ir Užnerio gatvėse. Be to, nuo Švenčionių gatvės iki Panemunės tilto įrengtas dviračių takas, todėl šiltuoju metų laiku dviračiu bus galima skrieti ilga Nemuno pakrante ir mėgautis gražiais gamtos vaizdais.

Atidaryta Radvilėnų plento atkarpa nuo Lietuvos zoologijos sodo iki Tunelio gatvės, sumažinusi spūstis ties Ąžuolynu. Atnaujintas virš Tunelio gatvės esantis pėsčiųjų viadukas, vedantis į Aukštuosius Šančius.

Po rekonstrukcijos duris atvėrė Zoologijos sodas. Šis lankytinas objektas per kelis metus trukusią rekonstrukciją neatpažįstamai pasikeitė. Įrengtos naujos edukacijų ir ekspozicijų erdvės, o padidinti gyvūnų voljerai žymiai pagerino gyvūnų gyvenimo sąlygas.

„Link pabaigos artėja darbai Romainių, Studentų, Marių ir Alšėnų gatvėse. Kitąmet darbus tęsime Laisvės alėjoje, atkarpoje nuo Soboro iki Trakų gatvės ir Vandžiogalos plente“, – dar kelias vietas įvardijo Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas.

Planai: kitąmet turėtų prasidėti H. ir O. Minkovskių gatvės rekonstrukcija. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Tiltų naujienos

Šį mėnesį miestiečiams po metus trukusių remonto darbų pristatytas dar vienas ryškus akcentas – Trijų mergelių tiltas, tad kauniečiai jau gali patogiai pasiekti Panemunės šilą.

Maždaug 388 m ilgio Trijų mergelių tiltas yra vienas aukščiausių šalyje – siekia 32 m. Iki pernai prasidėjusio remonto ši pėsčiųjų susisiekimo jungtis iš esmės netvarkyta beveik dešimtmetį. Po tiltu driekiasi geležinkelio kelias Vilnius–Kaunas.

Kitais metais planuojama užbaigti Lengvosios atletikos maniežo statybas.

Šįkart pasirūpinta gelžbetoninių konstrukcijų atnaujinimu, deformacinių siūlių įrengimu. Be to, sutvarkytos Biržiškų gatvės ir Panemunės šilo prietilčių prieigos, laiptai ir takai. Dėl gyventojų patogumo sumontuoti nauji suolai, dviračių stovai.

Pagrindinis akcentas – tilto danga, po remonto skirtingomis spalvomis žyminti pėsčiųjų ir dviračių takus. Statiniui estetinio grožio suteikia atnaujinti turėklai ir šviestuvai. Be to, nuvalytos ir perdažytos metalinės konstrukcijos.

Šių metų pradžioje Kaunas nuskambėjo vieno tilto istorijoje. Vasario mėnesį A1 kelyje ardant vidurinį tiltą per Nerį, pagrindinė jo dalis netikėtai atskilo nuo konstrukcijų ir pakibo ore. Kleboniškio tiltas tąkart tapo traukos vieta, juk iki tol niekas šalyje nebuvo regėjęs į dangų vedančio tilto.

Tai sukėlė nemažai rūpesčių. Teko uždaryti eismą po Kleboniškio tiltu einančia Panerių gatve, inžinieriams reikėjo sugalvoti, kaip saugiai nukelti beveik 400 t. tilto konstrukciją. Per kelias savaites tiltas pamažu išmontuotas, atnaujintas eismas. Dabar A1 kelyje jau statomas naujas vidurinis tiltas, jį atidarius, tikimasi žymiai pagerinti eismo pralaidumą intensyviausioje šalies magistralės dalyje.

Atnaujinta: Savanorių prospekte pakeista kelio danga, sutvarkyti šaligatviai ir įrengtas dviračių takas. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Didieji objektai

Kaune šiemet ne tik tvarkytos gatvės, bet ir statyti dideli objektai, ateityje neabejotinai pritrauksiantys daug lankytojų. Vienas tokių – rotušė, kurioje šiuo metu vyksta paskutiniai atnaujinimo darbai.

„Rangovai įrengė šildymo, vėdinimo, elektros ir priešgaisrinės apsaugos sistemas. Pastatyta šachta liftui, kuris sujungs visus pastato aukštus ir rūsį. Baigus remontą, baltąja gulbe tituluojamas pastatas ne tik išsaugos savo autentiką, bet ir taps kur kas įvairiapusiškesnis.

Atnaujinimo darbais siekiama įveiklinti pastogę, rūsį ir kitas anksčiau lankytojams nepasiektas erdves. Jos bus sujungtos skirtingoms funkcijoms – muziejaus ekspozicijai, miesto reprezentacijai, santuokų ceremonijoms, turizmo informacijos centrui ir jaukiai kavinei“, – kalbėjo Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas Artūras Andriuška.

Jis pridūrė, kad kito projekto metu atnaujintas rotušės fasadas. Ateityje planuojama sutvarkyti Rotušės aikštę. Tuomet ši Senamiesčio erdvė taps dar patrauklesnė.

Intensyvūs darbai tebevyksta statomoje „Mokslo saloje“ – pagrindinės pastato konstrukcijos jau traukia praeivių dėmesį. Šiuo metu nemažai darbų atliekama pastato viduje, netrukus bus įrengta ekspozicija.

Jungtis: atnaujintu Trijų mergelių tiltu galima patogiai pasiekti Panemunės šilą. / Kauno miesto savivaldybės nuotr.

„Mokslo ir inovacijų centras „Mokslo sala“ duris turėtų atverti kitų metų rudenį. Statybos darbai – finišo tiesiojoje. Pagrindiniai išorės darbai jau atlikti, o viduje tęsiami apdailos darbai. Ekspozicija bus įrengta vos baigus statybos darbus. Jau gaminama planetariumui skirta įranga, planuojama ją baigti vėlyvą pavasarį“, – informavo Investicijų ir projektų skyriaus vedėja Aistė Lukaševičiūtė.

Dar viena atnaujinimas vykdomas Aleksote. Buvę sraigtasparnių gamyklos angarai netrukus taps Aleksoto inovacijų pramonės parku, į kurį bus kviečiami aukštą pridėtinę vertę kuriantys verslai.

Transformuotoje buvusios karinės aviacijos bazėje jau įrengta reikiama infrastruktūra – gatvės, pėsčiųjų ir dviračių takų tinklas, požeminės komunikacijos. Savivaldybės užsakymu atlikta Aleksoto inovacijų pramonės parko išvystymo urbanistinė studija ir nekilnojamojo turto rinkos vertės vertinimas. Remiantis gautais duomenimis, pagal numatomą užstatymo intensyvumą ir veiklos pobūdį teritorija suskirstyta į 20 investicinių zonų.

Čia laukiama modernaus, pažangias technologijas kuriančio verslo investicijų. Skaičiuojama, kad šis objektas pritrauks ne mažiau nei 90 mln. eurų privataus kapitalo, bus sukurta virš tūkstančio aukštos kvalifikacijos, gerai apmokamų darbo vietų.

Geografiškai ir strategiškai patogioje vietoje – 30 ha plote Europos prospekte – numatyta plėtoti mokslinius tyrimus ir eksperimentines veiklas, vykdyti prototipų gamybą. Tarp prioritetinių sektorių – gyvybės mokslai, automobilių pramonės, informacinės ir ryšių technologijos, pramonės įrenginiai ir prietaisai.

Investicija: į Aleksoto inovacijų pramonės parką tikimasi pritaukti aukštą pridėtinę vertę kuriančius verslus. / Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Kitų metų planai

Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius dienraščiui įvardijo, kad į kitus metus keliamos neseniai prasidėjusios Kėdainių tilto ir baseino Šilainiuose statybos. Šiuo metu dėl tilto statybų atliekami tyrimai, o Šilainiuose griaunamos seno baseino konstrukcijos.

„Kitais metais planuojama užbaigti Lengvosios atletikos maniežo statybas Žaliakalnyje, greta Dariaus ir Girėno stadiono ir Kauno sporto halės“, – apie tęstinius projektus kalbėjo V. Abramavičius.

Suplanuota pradėti ir naujų objektų statybas. Tikimasi pradėti baseino Panemunėje, Regbio ir futbolo maniežo Aleksote ir pėsčiųjų tilto iš Nemuno salos į Žemąją Fredą statybas.

Be to, numatyta gerinti ir kitą susisiekimo infrastruktūrą. Miestas užsimojęs ties Ašigalio gatve pradėti viaduko statybas. Šis viadukas leistų iš miesto išvažiuoti į A1 magistralę ir važiuoti Klaipėdos kryptimi.

„Pradėsime H. Ir O. Minkovskių gatvės rekonstrukciją ir Tunelio gatvės tvarkymo antrąjį etapą, kuris eina nuo Dainų slėnio iki Breslaujos gatvės“, – kitų metų darbus rikiavo ir A. Pakalniškis.