Pasėliai peržiemojo gerai

Garliavos apylinkių ūkininkas Arūnas Dirmeikis išrauna žieminio kviečio daigą. "Šios rudos šaknelės senos – pernykštės, jos tuoj nukris. Naujos baltos šaknelės rodo, kad augalas gyvas, jis vegetuoja, maitinasi, šiemet išleido du lapelius. Pernykščiai jau pradėję ruduoti – jie vėliau nudžius ir nukris. Šis žiemkentis peržiemojęs gerai, dabar jį reikia tik saugoti nuo ligų, sočiai pamaitinti, ir viskas su juo bus gerai – užaugs", – šypsosi A.Dirmeikis.

Iš vakaro apžiūrėjęs, į kuriuos laukus jau galima įvažiuoti su traktoriumi, o kur dar per šlapia ir teks palaukti, kitą dieną jis nuo ryto prižiūrėjo ten vykstančius darbus. "Dabar žiemkenčius tręšiame: beriame kalio, fosforo, azoto ir kompleksinių trąšų, vasarą bersime ir mikroelementų", – žvelgdamas į trąšas beriantį traktorių pasakojo ūkininkas.

A.Dirmeikis kartu su sūnumi Tomu dirba 1 000 ha žemės. Didžiojoje dalyje jų laukų želia žiemkenčiai: žieminiai rapsai ir kviečiai. Ūkininkas džiaugiasi, kad jie peržiemojo gerai, nesušalo.

"Daug metų sėju tikras žiemkentiškas veisles – neeksperimentuoju. Renkuosi daugiausia švediškas veisles – nenoriu vokiškų, prancūziškų, nes jos vis dėlto išvestos auginti šiltesnio klimato juostoje, greičiau iššąla. Žiemkentiškų veislių derliai gal mažesni, bet įvertinus tai, kad jos rečiau iššąla, jų nereikia atsėti, jas auginti yra patikimiau", – sako ūkininkas.

Kelias dieneles saulė pašildo, pradžiovina dirvą, ir jau galima važiuoti į laukus – anksčiau prasideda darbai.

Sės balandžio viduryje

Šio pavasario augalininkas nevadina išskirtinai ankstyvu – pasak jo, jau ketveri penkeri metai pavasaris ateina panašiu laiku: "Tiek metų žiemomis nebūna storo sniego sluoksnio, o kai jis plonesnis, tai ir pavasaris ateina anksčiau. Aišku, tos besniegės žiemos mums yra pavojingos, nes, kai sniego nėra, žiemkenčiai greitai iššąla. Bet kai žiema be sniego, ji greičiau baigiasi: kelias dieneles saulė pašildo, pradžiovina dirvą, ir jau galima važiuoti į laukus – anksčiau prasideda darbai." Tačiau, anot A.Dirmeikio, ankstesnis tręšimas dar nereiškia, kad anksčiau prasidės ir sėja: jei nelis, bus sausa, sėja prasidės balandžio viduryje.

Ūkininkas nuolatos seka grūdų supirkimo kainas. Kol kas sunku prognozuoti, kokios jos bus šiemet per javapjūtę. "Praėję metai nebuvo labai pelningi – grūdų kainos buvo labai žemos. Be to, dėl lietingos vasaros buvo sudėtinga javus nuimti, jų kokybė krito, nemaža dalis grūdų buvo pašariniai, už kuriuos mokama mažesnė kaina, – prisiminė pašnekovas. – Šiemet truputį geresnė situacija, nes paklausa maistiniams grūdams yra didesnė, ir kaina šiuo metu yra aukštesnė nei pernai. Apskritai jau keli metai maistinių grūdų supirkimo kainos nėra aukštos. Tai lemia geri grūdų derliai kitose šalyse – dėl to krenta kaina pasaulinėje grūdų rinkoje, nuo kurios ir mes esame priklausomi."

Dalį grūdų stambus ūkininkas yra priverstas parduoti per javapjūtę, kai supirkimo kaina – mažiausia. "Mes turime savo sandėlius, kur galime grūdus saugoti, kol kaina pakils, tačiau juose ne viskas telpa. Artimiausiu metu planuojame statyti naujus sandėlius, kad nebūtume tokie priklausomi nuo supirkėjų", – užsiminė A.Dirmeikis.

Rusiškos technikos neatsisako

Rokų seniūnijos ūkininko Arūno Čekavičiaus laukai žaliuoja šalia Vainatrakio kapinių. "Tokia kaimynystė mums netrukdo: prie kapinių javai želia kaip ir kitur", – šypteli ūkininkas.

Jis taip pat tręšia laukus. "Porą dienų tręšime azotu, paskui bus antras tręšimas – bersime amonio sulfatą. Tręšiame, kad pamaitintume augalus – kad jie gautų maisto medžiagų ir imtų sparčiau augti. Kai patręšime, žiemines kultūras purkšime pesticidais – nuo žolių, naudosime ir augimo reguliatorių", – planavo pašnekovas.

Kviečius ir rapsus auginantis ūkininkas sėjomainai ruošiasi sėti žirnius, pupas. "ES reikalauja, kad mes naudotume sėjomainą, žalinimo programose dalyvautume", – neslepia ūkininkas. Su sūnumi Dariumi ūkininkaujantis A.Čekavičius dirba 270 ha žemės. Nors ūkininkaujantieji ekologiškai gauna dideles išmokas, pereiti prie tokio ūkininkavimo pašnekovas nesiruošia. "Ūkininkaujant ekologiškai daugiau darbo", – prisipažįsta jis.

Čekavičių laukuose burzgia ir sena rusiška technika. "Turime ir naujos vakarietiškos technikos, bet, kadangi seniai įsigyta rusiška technika dar veikia, jos neatsisakome. Naują techniką perkame vakarietišką: ji brangesnė, bet patikimesnė, patogesnė naudoti", – prisipažįsta ūkininkas.

Domisi technikos naujovėmis

Klausimas apie galimą šiemetį javų derlių A.Čekavičių prajuokina: jį prognozuoti kol kas nerealu. "Kada realu pradėti šnekėt apie derlių? Kai grūdai jau nukulti, – sako ūkininkas. – Su derliumi būna visokių netikėtumų. Kaip, pavyzdžiui, pernai: grūdai užaugo gražiai, bet paskui kaip davė lietus – smarkiai sugadino grūdų kokybę."

Savo sandėlių neturintis A.Čekavičius yra priverstas grūdus parduoti iš karto, kai tik nukulia. Ateityje ūkininkas planuoja grūdų sandėlius statytis. "Tačiau čia planuok neplanavęs, viskas priklausys nuo to, kokie bus derliai: jei bus geras derlius ir gera grūdų kaina – statysime greičiau, jei ne – teks laukti", – prisipažįsta pašnekovas.

Kalbinti pakaunės ūkininkai sako tradiciškai apsilankantys žemės ūkio parodoje "Ką pasėsi...".

"Anksčiau žemės ūkio paroda "Ką pasėsi..." pranešdavo apie startą pavasario darbams: joje, tradiciškai vykstančioje pirmąjį balandžio savaitgalį, jau būdavome kaip ant adatų – norėdavosi greičiau į laukus išvažiuoti. O dabar prieš parodą pradedame darbus. Į parodą būtinai užsukame: susitinkame, pasikalbame su kitais ūkininkais, pažiūrime, kas ką parduoda, kokias technikos naujoves siūlo. Juk naujoves sužinoti reikia", – įsitikinęs A.Dirmeikis.

Komentaras

Raimondas Stankus, Kauno rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas

Kol kas neaišku, kiek pasėlių šiemet deklaruos pakaunės ūkininkai – deklaravimas prasidės balandžio 10 d.

Daugelis ūkininkų pasėlius deklaruoja seniūnijose arba savivaldybės Žemės ūkio skyriuje, tačiau yra ir deklaruojančiųjų juos tiesiogiai per e.valdžios vartus. Todėl tikslios statistikos, kiek pasėlių kasmet deklaruojama pakaunėje, mes neturime. Pernai 2 455 rajono ūkininkai savivaldybėje arba seniūnijose deklaravo 65 tūkst. ha pasėlių: daugiausiai javų, rapsų, taip pat cukrinių runkelių, įvairių daržovių, pievų, miško. Palyginus su kitomis kaimiškomis seniūnijomis, tai yra nemažai. Babtų, Vilkijos, Čekiškės, Vandžiogalos pusėje patogios sąlygos augalininkystei: čia ne tik derlingos žemės, bet ir yra išlikusių didelių žemės plotų. Arčiau miesto įsikūrusiose seniūnijose tokių plotų mažiau. Deklaruojamų pasėlių plotai Kauno rajone turėtų didėti, nes metai iš metų naudojami nauji iki tol buvusios apleistos žemės plotai. Pasėlius ūkininkai deklaruoja ES paramai gauti, be jos ūkininkams būtų sunku išgyventi.

Kalbant apie ūkininkų naudojamą žemės ūkio techniką, Kauno rajone deklaruoti beveik 4 tūkst. ratinių traktorių. Iš jų traktorių pagamintų Rusijoje ir kitose Nepriklausomų valstybių sandraugos šalyse – beveik 3 tūkst. Stambūs ūkininkai, turintys nuo 500 ha ir daugiau žemės, dirba su nauja technika, o smulkūs – ir su sena rusiška.