Nors Visų šventųjų diena paprastai siejama su Katalikų Bažnyčios švente, ją tradiciškai mini ir kitų tikėjimų kauniečiai. Pasak jų, tai yra Lietuvos piliečių tradicija, kuri netrukdo nė vienai religijai.

„Būtinai minime: važiuojame į kapines, padedame gėlių ir uždegame žvakeles“, - teigė Kauno armėnų bendrijos pirmininkas Aleksandras Bojadžianas. Anot vyro, armėnai yra krikščionys, todėl jų Visų šventųjų papročiai nė kiek nesiskiria.

„Ypatingų skirtumų nėra, bet galbūt ilgiau pabūname prie kapo, kelias valandas ar beveik pusę dienos. Ramiai pasėdime, pagalvojame, prisimename išėjusius, pabūname su jais mintimis“, - pasak A.Bojadžiano, į kapines renkasi visi artimiausi giminaičiai.

„Kas gali būti skirtingo, juk mes visi krikščionys ir visi ritualai yra labai panašūs“, - sakė armėnas.

Kauno rusų kultūros centro "Mokslas - Šviesa" pirmininkė Tatjana Vilčinskienė taip pat teigė lankanti kapus per Visus šventuosius ir Vėlines, juolab kad jos vyras - lietuvis, vaikai  - katalikai.

„Atiduodame pagarbą mirusiesiems, sutvarkome kapus, uždegame žvakutę, ir tiek. Su religija to nesiejame“, - anot T.Vilčinskienės, stačiatikiai ir sentikiai tėvų kapus lanko, kai švenčiama Tėvų diena.

„Šalia mūsų, Vilčinskų, kapų matomos ir ukrainietiškos, ir rusiškos pavardės, bet per Vėlines būna sutvarkyta ir žvakutės uždegtos. Gyvename Lietuvoje, esame Lietuvos piliečiai, todėl be jokio priešiškumo laikomės valstybinės tvarkos. Esu rusų bendrijos pirmininkė, ketvirtadienį repetavome su moterimis, tai visos jos važiuoja lankyti kapų“, - teigė T.Vilčinskienė.

Jai pritarė ir Lietuvos totorius Ramūnas. Nors totoriai yra musulmonai ir Visų šventųjų diena jiems neturėtų rūpėti, tačiau Lietuvos totoriai yra kitokie. Dauguma gyvena mišriose šeimose ir išlaiko glaudų kultūrinį ryšį su juos supančia aplinka.

Nors totoriai savo kalendoriuje turi visai kitas dvi dienas, kai yra lankomi artimųjų kapai, Ramūnas patikino, kad jie yra susigyvenę su vietos tradicijomis ir Visų šventųjų diena jiems yra lygiai tokia pat svarbi, kaip ir katalikams.

Tuo metu Kauno žydai, vieninteliai mieste turintys atskiras savo kapines, paskutinį spalio sekmadienį tradiciškai pagerbė IX forto aukas – 10 tūkst. žmonių, žuvusių po 1941 metais spalio 28- 29 d. Kauno gete įvykdytos Didžiosios akcijos. Prieš pat Visus šventuosius kauniečiai buvo taip pat kviečiami į IX fortą masinėje aukų kapavietėje uždegti po žvakelę.