Draudėjų asociacija bando atgaivinti prieš trejus metus svarstytą idėją keisti mokėjimo už brokerių paslaugas tvarką. Dabar su tarpininkais atsiskaito draudimo įmonės, tačiau siūloma, kad už jų paslaugas susimokėtų draudėjai.

Ieško užnugario

Respublikinės draudėjų asociacijos steigėjas Eugenijus Maciulevičius imasi žygių siekdamas atnaujinti diskusijas dėl mokėjimo už brokerių paslaugas. Šiuo metu brokeriams už paslaugas moka draudimo įmonės. Anot E.Maciulevičiaus, tarpininkams mokama apie 15 proc. draudimo produkto kainos.

Asociacija siūlo, kad brokeriams už paslaugas imtų mokėti draudėjai. Tokiu būdu esą būtų galima sutaupyti net 10–20 proc. draudimo polisų kainos. E.Maciulevičiaus teigimu, šiam pasiūlymui priešinasi brokeriai, kurie netektų garantuoto ir gan solidaus uždarbio, nors nesukuria jokios pridėtinės vertės.

"Kokią pridėtinę vertę sukuria brokeris? Jis tiesiog pateikia klientui skirtingų draudimo įmonių pasiūlymus. Tuos duomenis galėtų gauti ir pačios draudimo įmonės, jei tik pateiktų užklausą", – tikino asociacijos steigėjas.

E.Maciulevičiaus skaičiavimais, draudimo brokeriai kasmet susižeria apie 75 mln. litų.

Abejoja nauda

Draudėjų asociacija, ieškodama užtarimo inicijuotai idėjai, savo siūlymus jau pristatė Lietuvos pramonininkų konfederacijai (LPK).

"Įstatymo pakeitimo projektas jau yra Seime, tačiau laukiama platesnio palaikymo. Jei sulaukiame jūsų palaikymo, jis bus pradėtas svarstyti", – kreipdamasis į verslininkus tikino E.Maciulevičius.

Tačiau Lietuvos pramonininkai abejoja, ar draudėjų atstovų siūlymas pakeis padėtį ir išties leis atpiginti draudimo paslaugas verslui. Pristatyme dalyvavusių LPK narių nuomone, įmonės, kaip stambūs klientai, ir taip asmeniškai derasi su draudikais ar brokeriais ir gauna individualias kainas.

Draudėjų asociacijos skaičiavimais, pernai įmonės draudimo paslaugoms išleido nuo 500 iki 600 mln. litų. Taigi jei paslaugas pavyktų atpiginti bent 10 proc., šalies verslas galėtų sutaupyti apie 50 mln. litų.

"Dabar atėjęs pas draudimo brokerį matai draudimo kainą ir neturi informacijos, kiek nuo jos tenka brokeriui. Pakeitimas leistų aiškiai matyti, kokia yra draudimo bendrovės nustatyta kaina, koks procentas tenka brokeriui ir dėl to procento būtų galima derėtis. Tarpininkai uždirbtų mažiau, bet laimėtų draudėjai. Oficialios pozicijos šiuo klausimu dar neturime, nes išklausėme tik vieną pusę. Reiktų išgirsti ir kitus argumentus, tuomet galėsime pasakyti, ar palaikysime tokį siūlymą", – kalbėjo LPK Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.

Laukia direktyvos

Maždaug prieš trejus metus jau vyko diskusija, ar verta pakeisti mokėjimo už brokerių paslaugas tvarką. Tuomet ją inicijavo Draudimo priežiūros komisija (DPK). Taip ir nepavykus atrasti bendro sutarimo, šis klausimas buvo atidėtas. Tikėtasi, kad jį išspręs ES draudimo tarpininkavimo direktyva. Tiesa, nežinia, kada ji bus priimta, kol kas dėl jos taip pat tebevyksta intensyvios diskusijos.

"Kai šis siūlymas buvo svarstomas prieš trejus metus, jis nesulaukė palaikymo, o dabar laukiame Europos direktyvos", – sakė Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacijos prezidentas Robertas Šaltis.

Šiuo metu įstatymas numato, kad už brokerio paslaugas gali mokėti tiek draudimo įmonė, tiek draudėjas. Tačiau realiai komisinius moka draudimo įmonės, nors paslaugą gauna draudėjai. Čia galimą prieštaravimą ir šališkumą įžvelgusi DPK ir teikė siūlymus keisti įstatymą prieš kelerius metus. Antra vertus, šiuo metu Lietuvoje galiojanti komisinių mokėjimo brokeriams sistema yra sena ir veikianti daugelyje pasaulio šalių.

"Per brokerius parduodama tik labai menka dalis gyvybės draudimo polisų, vos keli procentai, todėl mums nėra itin aktualus šis pakeitimas", – sakė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Arūnas Bakšinskas.

Suomiai neliko sužavėti

Toks modelis, kurį siūlo Draudėjų asociacija, buvo įgyvendintas Suomijoje. Tačiau, anot R.Šalčio, ši pertvarka Suomijoje įvertinta nevienareikšmiškai.

Esą dėl reformos nukentėjo smulkūs ir vidutiniai klientai, dėl kurių brokeriai nebesuinteresuoti stengtis. Iš smulkių klientų tarpininkai gali tikėtis palyginti nedidelio atlygio, tad nepersistengia derėdamiesi su draudimo įmonėmis dėl palankesnių sąlygų mažesniems klientams. Be to, dalis brokerių tapo priklausomais ir gauna atlyginimus iš tų įmonių. Taigi ir draudimo paslaugų prieinamumas sumažėjo.

Kelia abejonių

"Sunku pasakyti, kas dabar sukėlė norą vėl diskutuoti šiuo klausimu. Tačiau, jei iniciatyva eina iš pačios rinkos, tai rodo, kad klausimas aktualus. Kita vertus, sunku pasakyti, kokie tikrieji Draudėjų asociacijos tikslai inicijuojant šią diskusiją. Esame pradėję tyrimą dėl jų veiklos, ar jie nevykdo draudimo tarpininkų veiklos, kuriai reikalingi specialūs leidimai", – sakė DPK narys Darius Andriukaitis.

Jam pritarė R.Šaltis: "Nežinau, ar esate girdėję, tačiau šios asociacijos vardu prisidengę veikia brokeriai, teikiantys draudimo tarpininkavimo paslaugas. Tokiu būdu taupo mokesčius. Šia organizacija jau domisi ne tik DPK, bet ir mokesčių administratoriai."

Vilniaus apskrities VMI duomenimis, Respublikinės draudėjų asociacijos kontrolės veiksmų atlikta nebuvo, taip pat nebuvo gauta ir skundų ar pranešimų dėl jos veiklos.