Rytoj Vyriausybė veikiausiai pritars, kad būtų padidinta Lietuvos kvota Tarptautiniame valiutos fonde (TVF). Toks sprendimas leistų mūsų šaliai pasiskolinti daugiau, nors valdžia kartoja neketinanti prašyti paskolos.

Papildomų lėšų nereikės

Finansų ministerija, atsižvelgusi į TVF valdybos rezoliuciją padidinti kai kurių valstybių, įskaitant ir Lietuvos, kvotas, siūlo Vyriausybei priimti sprendimą ir 27 proc. padidinti mūsų šalies kvotą nuo 144,2 iki 183,9 mln. vadinamųjų specialiųjų skolinimosi teisių (SST). Taip vadinama TVF valiuta.

"Didinant kvotą būtų užtikrinama labiau šalies ekonomikos dydį atitinkanti kvota. Tokiu būdu padidėtų Lietuvai tenkančių balsų dalis, palyginti su bendrais TVF valstybių narių balsais. Esant skolinimosi iš TVF poreikiui, turėdama didesnę kvotą valstybė taip pat turėtų didesnes skolinimosi iš TVF galimybes, t. y. galėtų pasiskolinti daugiau, nes TVF suteikiamos paskolos dydis priklauso nuo valstybės turimos kvotos TVF", – aiškinama Vyriausybei pateiktame Finansų ministerijos rašte.

Ministerija taip pat akcentuoja, kad kvotai padidinti nereikės ieškoti papildomų lėšų biudžete: "Mūsų šalies įsipareigojimas būtų vykdomas išleidžiant 39,7 mln. SST ekvivalentui litais nominuotus neapyvartinius ir neprocentinius pasižadėjimo lakštus. Šis įsipareigojimas nedidina valstybės skolos ir laikomas šalies netiesioginiu finansiniu įsipareigojimu TVF."

Tiesa, didinat kvotą būtina užtikrinti, kad TVF sąskaitoje, esančioje Lietuvos banke, būtų laikoma apie 0,25 proc. naujosios kvotos dalis, t. y. 1,7 mln. litų. Šiuo metu minėtoje sąskaitoje yra apie 2 mln. litų, todėl jos pildyti nereikės.

Skolintis iš TVF nebijo

Tikėtina, kad rytdienos posėdyje Vyriausybė pritars sprendimui padidinti kvotą. Ar sutinka padidinti kvotą, šalys TVF turi pranešti iki balandžio 30 d. Pastarąjį kartą Lietuvos kvota buvo didinama 1999 m. – 40,7 mln. SST.

Šiuo metu intensyviai išlaidas karpanti Vyriausybė neatmeta, kad Lietuvai gali tekti skolintis iš TVF, nors kol kas tokiam žingsniui esą nesirengiama.

Premjeras Andrius Kubilius dar kartą pakartojo, kad skolintis iš TVF nėra būtinybės.

"Jau sakiau ir dar dabar galiu pakaroti, kad mes niekada nesakėme, jog bijome skolintis iš TVF. Bet iš ten skolintis reikia tik tada, kai nebelieka kitų skolinimosi šaltinių. Mes imsimės priemonių (biudžeto išlaidų mažinimas ir kt.), kad papildomai skolintis nereikėtų nei iš TVF, nei iš kitur. Jeigu imamės priemonių, kurios sumažins išlaidas, tai kam mums tada skolintis?" – retoriškai klausė ministras pirmininkas.

Finansų ministras Algirdas Šemeta pridūrė, kad paskolos iš TVF netaps panacėja: "Nereikia turėti iliuzijų, kad pasiskolinus iš TVF nereikės imtis jokių biudžeto mažinimo ar taupymo priemonių. Jų jau imamės, todėl dabar nekeliamas klausimas dėl galimybės pasiskolinti iš TVF."

Euras išgelbėtų

Beje, pats TVF laikosi nuomonės, kad euro zonos narės turėtų sušvelninti bendrosios valiutos įvedimo taisykles, kad kitos ES šalys galėtų įsivesti eurą, nors ir neskirtų savo atstovų į Europos centrinio banko valdybą.

Nuo krizės nukentėjusios ES priklausančios Vidurio ir Rytų Europos šalys turi apsvarstyti, ar nevertėtų atsisakyti nacionalinių valiutų ir įsivesti eurą, nelaukiant, kada bus galima oficialiai prisijungti prie euro zonos. Tokią TVF nuomonę, prieš mėnesį išdėstytą konfidencialioje ataskaitoje, paviešino įtakingas dienraštis "Financial Times".

"Leidimas įsivesti eurą ES šalims padėtų spręsti užsienio skolos didėjimo problemas, taip pat panaikintų neapibrėžtumą ir atkurtų pasitikėjimą, – rašomas TVF ataskaitoje. – Neįvedus euro, kai kurioms šalims tektų smarkiai mažinti vidaus išlaidas ir pasiruošti didėjančiam politiniam pasipriešinimui."

Skolinsis ir kamšys skyles

TVF ataskaita buvo parengta siekiant paremti Pasaulio banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko iniciatyvą įtikinti ES bei Rytų Europos valstybes pritarti strategijai ir padėti joms įveikti krizę. Tuo metu net buvo siūlyta įsteigti regiono gelbėjimo fondą. Tačiau tokiai iniciatyvai nepritarė nei Vakarų, nei Rytų Europos valstybės.

TVF prognozuoja, kad Rytų Europos, įskaitant buvusias sovietines šalis ir Turkiją, bet išskyrus NVS valstybes, ekonomika šiemet smuks 2,5 proc. Šalims šiemet reikės refinansuoti 413 mlrd. JAV dolerių skolų, taip pat teks padengti einamosios sąskaitos 84 mlrd. JAV dolerių deficitą.

Finansavimo poreikis bus didžiausias Rumunijoje (34 mlrd. JAV dolerių), Turkijoje (40 mlrd. JAV dolerių) ir Lenkijoje (59 mlrd. JAV dolerių). Blogųjų paskolų bankuose dalis gali padidėti iki 20 proc., o tai gali reikšti, kad regione veikiantys Vakarų Europos bankai gali prarasti 160 mlrd. JAV dolerių.

Ataskaitoje apskaičiuota, kad regiono šalys iš tarptautinių finansinių institucijų turės skolintis 123 mlrd. JAV dolerių šiemet ir 63 mlrd. JAV dolerių kitąmet. Nemaža dalis šių lėšų gali būti pasiskolinta iš TVF. Tačiau ataskaitoje teigiama, iki 105 mlrd. JAV dolerių galėtų tekti skolintis iš kitų šaltinių, įskaitant ir ES.

Pasenusi informacija

Europos Komisija (EK), komentuodama "Financial Times" pasirodžiusį pranešimą, kad TVF ragina priimti Vidurio ir Rytų Europos šalis į euro zoną, pavadino jį pasenusiu ir pareiškė, jog ES jau daug padarė siekdama atgaivinti regiono ekonomiką.

"Tai yra vidinis pranešimas, skelbtas prieš mėnesį. Mes neturime komentarų", – sakė EK atstovas.

Praėjusį mėnesį ES vyriausybės padidino fondą ne euro zonos narėms, turinčioms finansinių sunkumų, iki 50 mlrd. eurų, taip pat padidino ES paramą TVF, kuris padeda kai kurioms regiono šalims.

Europos centrinio banko vadovas Jeanas Claude'as Trichet ir euro zonos finansų ministrų grupės vadovas Jeanas Claude'as Junckeris pakartojo, jog priėmimo į euro zoną sąlygos nebus lengvinamos ir šalys narės turi atitikti griežtus kriterijus.