Vakar finansų ministras Algirdas Šemeta viešai išdėstė, ką Vyriausybė ir pati Finansų ministerija jau spėjo nuveikti. Tačiau ministras nepraleido progos pamėtyti akmenų į ankstesnės valdžios daržą.

Biudžete žioji skylės

"Ankstesnė Vyriausybė planuodama 2008 m. biudžetą buvo numačiusi, kad valdžios sektoriaus deficitas sieks apie 0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Skaičiuojant pinigais tai būtų apie 576 mln. litų. Tačiau dėl įvairių priežasčių pritrūko daugiau pinigų. Vietoj pusės procento BVP valdžios sektoriaus deficitas siekė net 2,9 proc. BVP – beveik 3,3 mlrd. litų", – kalbėjo finansų ministras.

Esą didžiausia problema susijusi su socialiniu sektoriumi. Pagal 2008 m. biudžetų projektus šiame sektoriuje turėjo būti 0,1 proc. BVP perteklius (115 mln. litų). Tačiau atsivėrė net 1,1 proc. BVP (1,2 mlrd. litų) skylė.

Į nacionalinį biudžetą (Vyriausybės ir savivaldybių), be ES lėšų, pernai gauta 23,6 mlrd. litų pajamų, arba 2,9 proc. (694 mln. litų) mažiau, nei planuota. Su ES lėšomis – 27 mlrd. litų.

Vien į valstybės biudžetą pernai surinkta apie 19,7 mlrd. litų. Tai 3,6 proc. (740 mln. litų) mažiau, nei planuota. Tiesa, savivaldybės gavo 46,2 mln. litų daugiau, nei buvo numatyta. Iš viso savivaldybės surinko apie apie 3,9 mlrd. litų.

Anot A.Šemetos, pagrindinė priežastis, dėl kurios neįvykdytas praėjusių metų biudžetas, – surinkta per mažai pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Šių pajamų pernai gauta beveik 9,3 mlrd. litų, arba 9,1 proc. (921,6 mln. litų) mažiau, nei planuota. Tai reiškia, kad vartotojai pinigų leido ne tiek daug, kiek tikėjosi valstybės iždo planuotojai.

Surinko tik pelno mokestį

Ankstesnei valdžiai nesisekė rinkti ir kitų mokesčių. Mažiau pajamų, nei tikėjosi, valstybė gavo ir iš gyventojų pajamų mokesčio – 5,1 mlrd. litų, arba 6 proc. (323,9 mln. litų) mažiau. Nesurinkta ir pakankamai akcizų. Iš viso gauta beveik 3,4 mlrd. litų, 4,7 proc. (166,2 mln. litų) mažiau.

Viena iš daugiausia valstybei atidavusių grupių – verslininkai. Iš jų renkamo pelno mokesčio gauta net daugiau, nei numatyta. Jo surinkta per 2,9 mlrd. litų – 7,3 proc. (199 mln. litų) daugiau.

Finansų ministras pripažino, kad sausį mokesčiai surenkami taip pat šiek tiek atsiliekant nuo plano. Tačiau patikino, kad tai – nedidelė dalis, nors konkrečių skaičių įvardyti nenorėjo. Esą iki mėnesio galo dar yra laiko.

Grąžina ne savo skolas

A.Šemeta užsiminė, kad dabartinei Vyriausybei tenka grąžinti ir socialdemokratų skolas.

Esą ankstesnė Vyriausybė verslui liko skolinga apie 500 mln. litų. Tačiau iš šios skolos, buvusios metų pabaigoje, dabar liko tik apie 50 mln. litų. Anot finansų ministro, dar pernai gruodį biudžeto skolos iš viso siekė daugiau nei 1 mlrd. litų.

Ministras negalėjo konkrečiai pasakyti, iš kokių šaltinių grąžintos skolos, nes tai esą bendri iždo pinigai. Valstybė iš kelių Lietuvos ir kelių užsienio bankų gruodį pasiskolino 600 mln. litų, kurie ir padėjo jai išbristi iš skolų. Tačiau A.Šemeta nenorėjo atskleisti, iš ko tiksliai ir už kiek skolintasi.

Ketina sumažinti palūkanas

Finansų ministras taip pat pranešė, kad Vyriausybė artimiausiu metu žada imtis priemonių mažinti iki neregėtų aukštumų užkeltas palūkanas.

Esą Vyriausybė svarstys paketą dokumentų, kurie padėtų atstatyti pasitikėjimą šalies finansų sistema ir sumažintų skolinimosi kainą. "Šiuo metu rengiamas Finansų sektoriaus stabilizavimo įstatymo projektas, kuriame numatomos įvairios priemonės, įskaitant tam tikro fondo sukūrimą galimoms bankų likvidumo problemoms spręsti, valstybės garantijų sistemą ir kitus instrumentus, kurie dabar taikomi kai kuriose valstybėse", – ramino A.Šemeta.