Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) penketukas, tapęs Europos aukštųjų mokyklų čempionu,

valstybės sporto metraštį papildė dar viena įspūdinga pergale.

Lietuvos studentų krepšinio lygos (LSKL) prezidentu trečiai kadencijai išrinktas klaipėdietis Rimantas Cibauskas įsitikinęs, jog studijuojantis jaunimas tapo tvirta ir vertinga šalies krepšinio piramidės dalimi – lietuviai 2007-aisiais pirmą kartą laimėjo universiadą, VDU penketukas keturis kartus šventė pergales tarp Senojo žemyno mokyklų.

Pirmieji planai įvykdyti

– Gerbiamas prezidente, nuo 2006 metų praėjo palyginti nedaug laiko, tačiau be studentų krepšininkų jau tapo sunku įsivaizduoti šią sporto šaką Lietuvoje.

– Kai išrinko mane prezidentu, iškėliau pirmą tikslą – parodyti, jog mes esame. Akcentavau, kad studentai nieko nėra pasiekę tarptautiniuose vandenyse. Tik skambios pergalės atkreips dėmesį į mūsų lygą ir dėl jų pradės mus vertinti.

Mažai kas tikėjo, kad pasaulio studentų žaidynėse mums pavyks nutraukti Jungtinių Amerikos Valstijų studentų hegemoniją. Tai buvo pirmasis darbų vaisius. Keturis kartus Europos aukštųjų mokyklų čempionatuose žaidę VDU krepšininkai, kiekvienąkart grįždavo su auksu. Prie sėkmių priskirčiau ir tai, kad kažkurį laiką LSKL buvo labiausiai lankoma lyga. Pirmuosius planus įvykdėme šimtu ar net daugiau procentų.

Kai buvau perrinktas antrai kadencijai, paraginau aktyvesnėmis būti pačias aukštąsias mokyklas. Šiandien galiu pasidžiaugti, kad Mykolo Romerio (MRU) ir Vilniaus Gedimino technikos (VGTU) universitetai pastatė naujas sales, Vilniaus pedagogikos (VPU) ir Kauno technologijos (KTU) universitetai renovavo sporto bazes. Manau, kad geri pavyzdžiai užkrės ir kitas mokymo įstaigas. Treniruočių ir varžybų sąlygos yra kertinis akmuo vystant studentų krepšinį, pergalėms ateityje.

LSKL skatina rektorius kuo aktyviau dalyvauti mūsų rengiamose varžybose – kasmet renkame geriausią aukštosios mokyklos vadovą. Malonu, kad jie vertina šią simbolinę akciją ir skiria vis daugiau dėmesio studijuojantiems sportininkams.

Taip pat norėčiau padėkoti jaunosioms Lietuvos krepšinio žvaigždėms – Mantui Kalniečiui, Jonui Mačiuliui, Pauliui Jankūnui ir kitiems, tapusiems universiados ir planetos jaunimo iki 21 metų čempionais. Jie padėjo atkreipti dar didesnį dėmesį į LSKL.

Studentai nesižvalgo svetur

– Kuo dar galite pasidžiaugti?

– Ne mažiau svarbi sėkmė ta, kad mes netiesiogiai sustabdėme studentų emigraciją į užsienį. Pastaraisiais metais svetur laimės ieškoti išvyksta didžiulės minios lietuvių. To negalėčiau pasakyti apie studentus krepšininkus. Atkreipkite dėmesį – šiuo metu įvairaus amžiaus Lietuvos rinktines sudaro gimtinėje studijuojantys jaunuoliai. Anksčiau agentai, verbavę jaunimą studijuoti ir žaisti Amerikoje, jų sulaukdavo šimtais, o šiandien norinčiųjų išskristi – vienetai.

Malonu, kad lyga sezoną baigė teigiamu balansu. Mes niekam nesame skolingi, o ir mums – niekas.

Įsteigėme stipendijas geriausiai studijuojantiems krepšininkams. Tuo norime parodyti, kad tarp sportininkų yra ne tik gerai, bet net labai gerai besimokančiųjų. Malonu matyti, kad jaunimas suprato, jog be mokslo nėra perspektyvos. Krepšininko karjera – trumpa, o žinios, įgytos universitete, bus pagrindinis sėkmės gyvenime garantas.

Studentų krepšinio sėkmė yra viso Lietuvos krepšinio sėkmė. Nebūtų gera studentų lyga – daug jaunų krepšininkų išvyktų svetur.

– Ką galėtumėte pasakyti apie LSKL lygį?

– LSKL yra žaidžiamas gero lygio krepšinis. Įdomu tai, kad į universitetų komandas susirenka žaisti įvairaus meistriškumo studentai. Vieni – iš Kauno „Žalgirio“ ar Vilniaus „Lietuvos ryto“, kiti – iš Regioninės krepšinio lygos ekipų. Ir silpnesni žaidėjai turi progos susikauti su profesionalais. Manau, kad pirmenybių nuostatai, leidžiantys žaisti Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) rungtyniaujantiems sportininkams – pažangūs ir demokratiški. Ir kai žemesnio meistriškumo studentas pranoksta meistrą, treneriams būna geras signalas. Gal profesionalo forma kritusi arba verta atkreipti dėmesį į gerai sužaidusį krepšininką. O ir vaikinai, gaunantys nedaug žaisti LKL, gali atsigriebti tarp studentų.

Pradėjo formuotis savotiški santykiai tarp universitetų ir komandų. Ne paslaptis, jog gerai sutaria VDU ir „Žalgiris“, MRU ir „Lietuvos rytas“. MRU tapo pirmuoju, kurio abi komandos – vaikinai ir merginos – šįmet žaidė finaluose.

Laukia nauji darbai

– Tikriausiai rinkiminėje konferencijoje priėmėte kokių pakeitimų?

– Nusprendėme, kad po pirmojo etapo kovą dėl medalių tęs ne pirmosios aštuonios, o keturios komandos. Tai padidins reguliariojo čempionato svarbą, nes kitos aukštosios mokyklos pradeda atsakingai žaisti tik nuo ketvirtfinalio.

Yra minčių, kad žemesnėse grupėse žaidžiančių studentų ekipose galėtų dalyvauti po kelis abiturientus. Svarstėme, kad vėliau universitetai galės turėti po kelias komandas. Inicijuosime finalines varžybas, kuriose galėtų žaisti aukštųjų mokyklų tarpfakultetinių ir rektorių taurių laimėtojai.

– Kokie tolesni veiksmai laukia jūsų?

– Yra dar nebaigtų darbų. Universitetai yra įsipareigoję atlikti prevencinį darbą, kad per studentų rungtynes nebūtų laisvų vietų, kad prie salės durų driektųsi eilės. Mes turėtume jų sulaukti ne prievarta, o dėl geros organizacijos, aukšto lygio krepšinio. Rektoriai suprato, jog svarbu ne vien komandos, bet ir aplinka – geros salės, aistruoliai.