- Daiva Janauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
– Labai netikėta. Kaip jums atėjo į galvą tokia mintis ir ar tai sudėtinga?
– Mano gyvenime buvo momentas, kai teko pačiam gydytis nuo depresijos. Tiesiog po vienos didžiulės verslo partnerių išdavystės teko ieškoti būdų ne tik išgyventi fiziškai, bet ir rasti sielos nusiraminimą. Tada prisiminiau ankstyvos jaunystės pabandymus. Buvau pagaminęs tris elektrines gitaras. Viena jų buvo netinkama groti, kita – pusėtinai, trečiąja pats grojau mokydamasis medicinos mokykloje. Tiesiog pamačiau, kiek daug netobulumų yra "parduotuvinėse" gitarose. Pasidomėjau ir supratau, kad mano profesija suteikė vilčių sukurti ne tik dantį, bet ir gitarą. Žinomas gitaristas Eugenijus Janavičius gerai jas įvertino. Gavau siuntinį – 10 kilogramų sveriančią riešutmečio lentą. Ją teko nudrožti iki kelių milimetrų storio ir padaryti gaubtą. Maišai drožlių vis dar laukia, kada bus panaudotos kepant šašlykus.
– Be galo smalsu, kodėl jūsų gitaros – būtent tokios, panašios į smuikus?
– Ėmiausi jas gaminti pagal smuiko technologiją, išgaubtas. Kiekviena jų yra unikali, kitos tokios pasaulyje nėra. Klausiausi paskaitos apie gitaras ir sugalvojau pasigaminti džiazinę gitarą. Man labai patiko, kad pirmosios elektrinės buvo būtent tokios ir skirtos atlikti džiazą. Jos buvo drožiamos. Pats labai mėgstu smuiko, violončelės skambesį. Be to, domėjausi dabartiniais instrumentų meistrais. Pasirodo, ir šiais laikais yra stradivarijų, kurių darbų muzikantai laukia kelerius metus. Vienas jų į internetą įkėlė visą instrumento pagaminimo eigą, pradedant medžio gabalo paruošimu. Pažiūrėjau visą tą darbą ir supratau, kad šis žmogus pasiųstas iš aukščiau, kad išmokytų mane kantrybės, kurios man gerokai trūksta. Kai pas mus atvažiuoja pasimokyti dantų technikai, jiems sakau, kad svarbiausias dalykas mūsų darbe – kantrybė. Pirmas išbandymas – pažiūrėti filmuotą medžiagą, kaip nuo pradžių iki pabaigos pagaminamas smuikas. Daugeliui neužtenka kantrybės net žiūrėti, apie gaminimą jau nekalbu.
Sveikai gyventi ėmė po nuopuolio
– Jūsų darbas reikalauja kruopštumo ir kantrybės, o dar pomėgis prikala ilgoms valandoms prie darbastalio. Ar jūsų kūnas neprotestuoja prieš tokį įkalinimą?
– Pirmiausia, aš nesikankinu, aš mėgaujuosi tai darydamas. Bet ir fizinio krūvio sau duodu. Triskart per savaitę važiuoju į baseiną. Paskutinis mano pasiekimas – vienu įkvėpimu galiu nunerti 75 metrus. Tokį rezultatą pasiekiau per pusantrų metų. Kai ko nors imuosi, išsemiu tai iki esmės, iki pat šaknų. Man svarbu procesas, o ne rezultatas.
– Ar tai yra visi jūsų pomėgiai?
– Dar – Violetos mezgimas. Turime knygą, kurioje parodyta 240 mezgimo raštų. Ji yra numezgusi juos visus. Vadinu ją mezgimo profesore. Televizoriaus neturime, politika nesidomime, jei norime ką nors pažiūrėti, reklamos bei kiti intarpai mums netrukdo. Va taip taupome laiką. Tada jo lieka drauge padainuoti. Didžiausia gyvenimo laimė rasti savo žmogų. Aš esu labai dėkingas likimui už Violetą.
– Turite ypatingą požiūrį į sveiką gyvenseną. Kaip ir kada pradėjote apie tai galvoti?
– Kad pradėtum teisingai gyventi, reikia paslysti ir nugriūti. Gėriau, ir nemažai. Būdamas 39-erių svėriau 100 kilogramų, turėjau pilvą, veidas buvo violetinis. Kai man sukako 40 metų, surengėme didelę šventę su gausybe gėrimų ir valgių. Į gimtadienį atvažiavo mano bendrakursis, kuris jau pusmetį negėrė. Vieną akimirką pagavau jo į mane nukreiptą kupiną gailesčio žvilgsnį. Ir tai buvo paskutinis lašas, po kurio jau 15 metų nebegeriu visiškai. Pradžioje dar užsukdavau į parduotuvę, kaip anksčiau, kai kaskart nusipirkdavau alaus. Bet prisimindavau, kad nebereikia, ir nuvairuodavau namo. Po poros mėnesių, vieną gegužės rytą pabudau šeštą valandą ir pajutau, kaip gera, kai neskauda galvos, netroškina, kai dar taip anksti, o aš jau pailsėjęs. Supratau, kiek daug laiko gyvenau beprasmiškai. Išmokau gyventi išmintingai. Valgyti tikslingai, pirma pagalvojant, ką šiandien veiksiu.
Vizitinė kortelė
Artūras Savičenko gimė 1962 m. vasario 15 d.
Violeta Savičenko – 1966 m. gegužės 13 d.
Abu baigė Kauno Prano Mažylio aukštesniąją medicinos mokyklą,
Nuo 1991 m. pora gyvena ir dirba Klaipėdoje, užaugino dukrą Karoliną ir sūnų Mažvydą, yra ketverių metukų Kipro ir pusantrų Dominyko seneliai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sujungė ypatinga šventė
Žemaitijos ir Klaipėdos krašto paribyje esančiuose Doviluose etnokultūros centro darbuotojai puoselėja abiejų kultūrų palikimą. Taip minint evangelikų liuteronų šventę „Amžinybės sekmadienis“ prisimintos ir ikikrik&scaro...
-
Europinė premjera: Toto Cutugno ir grupės „L’italiano“ šou Palangoje ir Vilniuje!1
Pirmą kartą Lietuvoje įvyks europinė muzikinio šou iš Italijos premjera: oficialus Toto Cutugno pagerbimo reginys, lydimas italų muzikinės grupės „L’italiano“. ...
-
Kameriniame koncerte salės „Jūra“ scenoje pristatytos talentingų kompozitorių moterų sukurtos dainos
Antrajame Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) kamerinių koncertų ciklo vakare „Moterų dainos“ skambėjo įvairių epochų kompozitorių moterų sukurti kūriniai, atliekami KVMT choro dainininkių. Šis koncertų ciklas ypatinga...
-
Užgeso rašytojas ir skulptorius J. Šikšnelis1
Klaipėdą pasiekė liūdna žinia apie netikėtą rašytojo, skulptoriaus ir buvusio Klaipėdos I. Simonaitytės bibliotekos vadovo Juozo Šikšnelio mirtį. Gruodžio pradžioje jis planavo pristatyti klaipėdiečiams savo naujausią roman...
-
Naujas muzikinis projektas „Dovanota“ pristato pirmąjį savo kūrinį „Viena daina“1
„Dovanota“ – naujas projektas, įkvėptas sintezatorių skambesių bei šokių muzikos ir disco energijos. Jį įkūrė du Lietuvos naktinio gyvenimo scenos entuziastai: Ramūnas Tamošauskas (UraganiuS) ir Žilvinas Juodis (DJ Bl...
-
Baleto „Legenda“ scenografė S. Šimkūnaitė: norėčiau, kad žiūrovas pajustų laiko tėkmę1
„Tai bus mano pirmas darbas naujoje Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro salės „Jūra“ scenoje, pirma šokio spektaklio premjera teatre. Man tai be galo svarbus įvykis, kurio laukiu“, – sakė Antano Jasenkos baletui &bd...
-
Etnokultūros puoselėtojams – premija: jūs esate tokie vieninteliai Lietuvoje
Daugiau nei 30-metį gyvuojantis Klaipėdos etnokultūros centras (KEC) šiemet apdovanotas Kultūros ministerijos Kultūros centrų premija už pastarųjų penkerių metų aktyvią veiklą. Tad šiandien, lapkričio 16-ąją, klaipėdiečiai buvo ...
-
Įsikūnijimas – tarsi į paveikslą
Kokie šamaniški dalykai vykdavo užkulisiuose, kiek žingsnių per repeticiją nueidavo aktoriai ir kaip vyko įsikūnijimas į Baroko amžiuje kūrusio dailininko paveikslus – apie tai ir kita buvo galima sužinoti Klaipėdos dramos teatro...
-
Klaipėdos pilies teatras kviečia į premjerą
Klaipėdos pilies teatras kviečia į pirmąją 39-ojo kūrybinės veiklos sezono premjerą – Keren Klimovsky komediją „Jūs užstojate man vandenyną“. ...
-
Klaipėdos kamerinis orkestras – nauja Italijos publikos žvaigždė
Italija – baroko gimtinė, tad nieko keisto, kad į šią šalį sugrįžta violončelininko Mindaugo Bačkaus vadovaujamas Klaipėdos kamerinis orkestras, ne kartą muzikos gerbėjų įvardintas kaip baroko muzikos stiliaus geriausias atlik...