Gegužės 12-14 d. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre rinksis mėgstantys palepinti save naujovėmis. Vyks koncentruotas Kamerinės operos festivalis, kuriame bus galima susipažinti su netikėtomis operos žanro galimybėmis. Festivalio programoje: antrus metus iš eilės „Auksiniu scenos kryžiumi“ apdovanotos kompozitorės Ritos Mačiliūnaitės operos „Į švyturį“ premjera pagal to paties pavadinimo V. Woolf romaną, lietuviškos šiuolaikinės operos simboliu tapusi Vaivos Grainytės, Linos Lapelytės, Rugilės Barzdžiukaitės opera „Geros dienos!”, pažintis su barokine D. Scarlatti opera „Dirindina”, kompozitorės Audronės Žigaitytės parengtas Giuseppe Verdi operos „Traviata“ seansas, Sigito Mickio opera vaikams „Zuikis puikis“.

Festivalio sumanytojas yra jau ne vienus metus šiuolaikine opera besidomintis, ne vieną jų sukūręs ir atlikęs Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovas Jonas Sakalauskas: „Jau atėjo laikas pristatyti ir nūdienos muzikinę estetiką, o opera „Į švyturį” dar ir atliepsime Klaipėdai artimą tematiką, kuri aktuali formuojant miesto identitetą”.

Pagrindinis festivalio akcentas – opera „Į švyturį”. Ją sumanė ir kūrybinę komandą subūrė klaipėdietė režisierė Loreta Vaskova: „V. Woolf romanas „Į švyturį” yra  šviesus ir gražus kūrinys. Ieškodama, kas kalbėtų apie Klaipėdą apsistojau būtent ties juo, - su sprendimu pasirinkti būtent modernizmo klasikės kūrinį supažindino L. Vaskova, - Ši opera kalba apie tai, kaip sėdime savo gyvenimo saloje ir svajojame apie kažkokį nenumaldomai traukiantį tašką, juk visi kažko tikimės. Švyturys yra to kiekvienam savito traukos taško simbolis. Opera yra apie kelionę į švyturį. Tai ganėtinai filosofinis kūrinys”.

Muzikinio teatro vadovo pavaduotoja meno reikalams Jurgita Skiotytė-Norvaišienė kalbėdama apie „Į švyturį” pabrėžė, kad ji tapo dar labiau patobulėti leidusiu iššūkiu ir ją atliekantiems muzikinio teatro solistams: "Daliai Kužmarskytei, Artūrui Kozlovskiui, Rokui Spalinksui, Juditai Butkytei-Komovienei, Aurimui Raulinavičiui bei Aurelijai Dovydaitienei, „jie yra užaugę su tradicinio vokalo mokykla, o ši opera pareikalavo kitokio atlikimo. Pridursiu, kad dėl to paties „Į švyturį” gali būti įdomiu iššūkiu ir pačiai auditorijai”.

Kamerinės operos formatas festivaliui pasirinktas neatsitiktinai, iš dalies dėl praktinių priežasčių, mąstant apie muzikinio teatro galimybes kuo plačiau aprėpti regioną. „Klasikinėje, didelėje operoje labai sunku eksperimentuoti, ji sunkiai eksploatuojama. Tuo tarpu kamerinės formos paslankesnės ir atviresnės, eksperimentai gali vesti net iki įvairių paribių – šiuolaikinio šokio, vizualiųjų menų. Be to, kamerinės operos kūriniai reikalauja mažesnių išlaidų, juos lengviau vežti į kitas scenas“, – minėjo J. Sakalauskas.

Didžioji festivalio programos dalis atspindi šiuolaikinės operos žanrą. „Man tokia opera įdomi dėl to, kad tai yra puiki erdvė pasireikšti jauniems kompozitoriams, scenografams, režisieriams. Ji taip pat patraukli jaunai auditorijai, nes kalba priimtinesne, suprantamesne muzikos kalba”, – vadovą papildė J. Skiotytė-Norvaišienė. Anot jos, šis festivalis yra vienas žingsnių plačiau atverti duris tiek jaunesniems klausytojams, tiek naujos kartos kūrėjams, paskatinti pastaruosius kurti.