Kamerinės operos festivalis atvers erdvę eksperimentams

  • Teksto dydis:

Gegužės 12–14 dienomis Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre rinksis publika, mėgstanti save palepinti naujovėmis. Vyks koncentruotas Kamerinės operos festivalis, kuriame bus galima susipažinti su netikėtomis operos žanro galimybėmis.

Per vieną savaitgalį

Antrus metus iš eilės Auksiniu scenos kryžiumi apdovanotos kompozitorės Ritos Mačiliūnaitės operos „Į švyturį“ premjera pagal to paties pavadinimo V.Woolf romaną, lietuviškos šiuolaikinės operos simboliu tapusi Vaivos Grainytės, Linos Lapelytės, Rugilės Barzdžiukaitės opera „Geros dienos!”, pažintis su barokine D.Scarlatti opera „Dirindina”, kitokia G.Verdi opera „Traviata“, virtusi garso ir vaizdo instaliacija (koncepcijos autorė – kompozitorė Audronė Žigaitytė), Sigito Mickio opera vaikams „Zuikis puikis” bei netikėti operos apreiškimai miesto erdvėse – visa tai ir daugiau Klaipėdos muzikinis teatras žada vos per vieną savaitgalį.

Festivalio idėjos autorius yra jau ne vienerius metus šiuolaikine opera besidomintis, ne vieną jų sukūręs ir atlikęs – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovas Jonas Sakalauskas. „Jau atėjo laikas pristatyti ir nūdienos muzikinę estetiką, o opera „Į švyturį” dar ir atliepsime Klaipėdai artimą tematiką, kuri aktuali formuojant miesto identitetą”, – džiaugėsi jis.

Iššūkis solistams ir publikai

Pagrindinis festivalio akcentas – opera „Į švyturį”. Ją sumanė ir kūrybinę komandą subūrė klaipėdietė režisierė Loreta Vaskova. Visos trys šios operos kūrėjos – L.Vaskova, R.Mačiliūnaitė ir libreto autorė poetė Gabrielė Labanauskaitė – nemažai laiko praleido diskutuodamos apie geriausius pasirinkimus. „Kalbėjomės apie libretą, muziką, režisūrą. Tai padėjo ieškant geriausių sprendimų, atsijojant medžiagą. Kiekviena siūlydavome tai, kas mums atrodė svarbiausia – visos kartu tyrinėjome romaną, svarstėme, ką palikti, o ko atsisakyti. Man atrodo, kad toks darbo principas padeda sukurti organiškesnį kūrinį. Kai jis auga bendraujant kūrėjams, yra natūralus, ne dirbtinai inicijuotas”, – pasakojo režisierė.

„V.Woolf romanas „Į švyturį” yra  šviesus ir gražus kūrinys. Ieškodama, kas bylotų apie Klaipėdą, apsistojau būtent ties juo, – su sprendimu pasirinkti būtent modernizmo klasikės kūrinį supažindino L.Vaskova. – Ši opera – apie tai, kaip sėdime savo gyvenimo saloje ir svajojame apie kažkokį nenumaldomai traukiantį tašką, juk visi kažko tikimės... Švyturys yra to kiekvienam savito traukos taško simbolis. Opera yra apie kelionę į švyturį. Tai iš dalies filosofinis kūrinys.”

Muzikinio teatro vadovo pavaduotoja meno reikalams Jurgita Skiotytė-Norvaišienė, kalbėdama apie „Į švyturį”, pabrėžė, kad ši opera tapo dar labiau patobulėti leidusiu iššūkiu ir ją atliekantiems Muzikinio teatro solistams Daliai Kužmarskytei, Artūrui Kozlovskiui, Rokui Spalinksui, Juditai Butkytei-Komovienei, Aurimui Raulinavičiui bei Aurelijai Dovydaitienei: „Jie yra tradicinio vokalo mokyklos atstovai, o ši opera pareikalavo kitokio atlikimo. Dėl to paties „Į švyturį” gali būti įdomus iššūkis ir publikai.”

Partitūrą atvežė iš Italijos

Pirmą kartą Lietuvoje bus rodoma ir D.Scarlatti opera „Dirindina”. Ją pastatęs vyriausiasis teatro režisierius Ramūnas Kaubrys minėjo, kad kūrinio partitūrą į Klaipėdą iš Italijos atvežė teatro koncertmeisteris Milo Longo. „Ši opera mūsų šalyje dar nematyta. Trumpai apibūdinčiau ją kaip pamoką, nes būtent toks jos siužetas – du konkuruojantys mokytojai veda pamoką”, – atskleidė režisierius. Nors opera parašyta prieš kelis šimtmečius, R.Kaubrys tikino, kad baroką išduos nebent atlikėjų perukai: „Nevaržėme savęs. Mums buvo svarbiausia perteikti žaismingą, ekspresyvią istoriją. Ir nors ta istorija sena, ją analizuodami pamatėme, kad ji daug kuo atliepia šiandienos aktualijas.”

Režisierius akcentavo, kad „Dirindina” yra mokomojo proceso dalis. Mat šios operos atlikėjai bus Klaipėdos universiteto Menų akademijos Muzikos katedros Operos studijos studentai. „Labai džiaugiuosi, kad mūsų teatre sudaromos sąlygos augti jauniems specialistams. Tai ne pirmasis mūsų bendradarbiavimo atvejis, o tęstinis darbas kartu. Galėdami būti ir dirbti teatre, studentai jaučia didesnę motyvaciją, siekdami profesinio pasirengimo”, – kalbėjo R.Kaubrys.

Žingsnis plačiau atveriant duris

Kamerinės operos formatas festivaliui pasirinktas ne atsitiktinai. Iš dalies dėl praktinių priežasčių, mąstant apie šio Muzikinio teatro galimybes kuo plačiau aprėpti regioną. „Klasikinėje, didelėje operoje labai sunku eksperimentuoti, ji sunkiai eksploatuojama. O kamerinės formos paslankesnės ir atviresnės, eksperimentai gali vesti net iki įvairių paribių – šiuolaikinio šokio, vizualiųjų menų. Be to, kamerinės operos kūriniams reikia mažesnių išlaidų, juos lengviau vežti į kitas scenas“, – pastebėjo J.Sakalauskas.

Didžioji festivalio programos dalis atspindi šiuolaikinės operos žanrą. „Man tokia opera įdomi dėl to, kad tai yra puiki erdvė pasireikšti jauniems kompozitoriams, scenografams, režisieriams. Ji taip pat patraukli jaunai auditorijai, nes kalba priimtinesne, suprantamesne muzikos kalba”, – teatro vadovą papildė J.Skiotytė-Norvaišienė. Anot jos, šis festivalis yra vienas iš žingsnių plačiau atverti duris tiek jaunesniems klausytojams, tiek naujos kartos kūrėjams, paskatinti pastaruosius kurti.

Festivalio programa

Gegužės 12 d. 18.30 val. – nacionalinė premjera – R.Mačiliūnaitės opera „Į švyturį".

Gegužės 13 ir 14 d. 13 val. – D.Scarlatti vieno veiksmo komiška opera „Dirindina".

Gegužės 13 d. 17 val. – S.Mickio vienos dalies kamerinė opera vaikams „Zuikis puikis".

Gegužės 13 d. 18.30 ir 20.30 val. – medijų opera – G.Verdi „Traviata“.

Gegužės 14 d. 17 val. – L.Lapelytės opera „Geros dienos!”



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių