"Statyk kokias nori tvoras, žvejų jos nesustabdys. Kai prasideda kibimas, ant molo laisvo akmens nerasi. Apie baimę įkristi į vandenį čia niekas negalvoja", – konstatavo pagyvenęs klaipėdietis Edmundas. Prie abiejų molų įrengti draudžiantys molo akmenimis vaikščioti stendai bei iš lūpų į lūpas sklindančios šiurpios istorijos apie pražuvusius žvejus, žvejybos aistruolių nesustabdo.

Žvejoja ir moterys

Strimelės – nedidelės žuvelės, kurios kimba ant pliko kabliuko. Klaipėdiečiai jas noriai gaudo ir vadina lietuviškomis silkėmis, nes jos skanios ne tik keptos ar rūkytos, bet ir marinuotos bei sūdytos, kaip tikrosios silkės.

Saulėtomis gegužės dienomis žvejai vienu meškerės užmetimu traukia po tris ir net penkias strimeles. Namo vyrai grįžta nešini dviem pilnutėliais kibirais šių žuvelių. Dabar visą gegužę taip bus.

Kartais kiti žvejai paprašo padovanoti vieną kitą žuvelę "porcijoms", tai yra masalui gaudyti kitas žuvis. Dabar gerai kimba plėšrieji grundulai, neretai ir plekšnės. Pasitaiko dar ir viena kita stinta.

Šios didelės vertės neturinčios, tačiau uostamiesčio gyventojų labai pamėgtos žuvys ne pirmą savaitę vilioja ant molų žvejus iš visos Lietuvos.

Vyrai ir moterys meškerioja keliomis pamainomis. Pirmieji keltai į Smiltynę kelia būrius ankstyvų žvejų, jie užsiima geriausias pozicijas, o kai po pietų šie jau traukia namo, į jų vietas taikosi atsistoti vėliau atvykusieji.

Tie, kurie čia nuolat žvejoja, turi savo pamėgtas vietas, pažįsta kiekvieną iškyšulį, kiekvieną duobutę kojai pastatyti.

Daugelis kabarojasi ant molo akmenų ne dėl išgyvenimo, o vedami didelio azarto. Dalis žvejų laimikį parduoda prie parduotuvių, kiti iš jų patys gamina maistą, treti dovanoja giminaičiams ar kaimynams.

Atvyko iš Jonavos ir žuvo

"Pernai žvejodamas įkritau tarp akmenų. Man pasisekė, kad pataikiau tiesiai į vandenį, o ne ant kitų akmenų, ir nugrimzdau negiliai, kojomis atsirėmiau į plokščią paviršių. Neprisitrenkiau, tik ranką susilaužiau. Draugai ištraukė, nereikėjo net gelbėtojų kviesti. Bet dabar nebesu toks drąsus, nevilioja manęs už tvoros eiti", – pasakojo klaipėdietis Jonas.

Jaunas vyras lūkuriavo, kol kiti žvejai su laimikiu perlips per tvorą, jam reikėjo vos poros žuvelių, kurias ketino naudoti kaip masalą.

Tokių nuotykių, kokį patyrė Jonas, kasmet būna ne vienas. Neretai atsitinka ir tragiškų įvykių, pasibaigiančių žvejų žūtimis.

2014 metų balandžio 14-osios naktį po 2 val. uostamiesčio ugniagesiams pranešta, kad Smiltynėje ties pietiniu uosto vartų molu jūros pusėje skęsta žmogus. Į įvykio vietą pirmoji atskubėjo pasieniečių katerio "Boomeranger" įgula. Pasieniečiai pamatė žmogų, įstrigusį tarp molo gale esančių akmenų. Tačiau dėl bangavimo prie jo priplaukti negalėjo.

Gelbėtojai ištraukė negyvą vyrą ant molo. Šis 42 metų žvejys buvo atvykęs iš Jonavos.

Tąkart liudininkai pasakojo, kad vyras paslydo ant slidžių molo akmenų, griūdamas susižalojo galvą ir nuskendo.

Tą patį vakarą nelaimė atsitiko ir ant šiaurinio molo Melnragėje. Čia šokdamas nuo molo ant akmenų 32 metų vyras susilaužė koją. Žmogus gulėjo ant akmenų, kol medikai jį pasiekė, paguldė ant neštuvų ir išgabeno į ligoninę.