- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Misija: Lietuvos jūrų muziejus Klaipėdoje pristato senuosius Lietuvos prieškario laivus.
-
Amžiai: šiuolaikinio Klaipėdos uosto fone eksponuojamas senovinis laivas.
-
Valdymas: ekspozicija laive „Dubingiai“ – apie sovietmečio žvejybos ištakas Klaipėdoje.
-
Naujiena: baigiamas statyti Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras.
-
Trauka: jūrų gyvūnai, o ypač eršketų šėrimas baseinuose ar delfinų pasirodymas labiausiai vilioja žiūrovus.
Nors Lietuva laikoma žagrės šalimi, tačiau yra vieta, kuri turistus traukia išskirtinai vien dėl to, kad ji susijusi su jūra, jos gyvūnais, istorija.
Jūrinės istorijos klodai
Lietuvos jūrų muziejaus ir delfinariumo reikšmė Klaipėdos miestui yra didžiulė. Nors pats Jūrų muziejus Smiltynėje, Nerijos forte, atidarytas tik 1979 m., sukaupti jo istoriniai klodai siekia pačius seniausius Mėmelio laikus.
Tiek muziejaus išleistose knygose, tiek konferencijose minimi ir Mėmelio / Klaipėdos jūrinio formavimosi laikai, ir auksinis burlaivių amžius, ir miesto užuomazgos nuo seniausių laikų. Lietuvos jūrų muziejuje ir delfinariume susitinka nūdiena, jūra, jos gyvūnai, žmogus ir istorija.
Jūrų muziejaus rinkiniuose saugoma daugiau nei 88 tūkst. eksponatų – moliuskai, kriauklės, koralai, vėžiagyviai, dygiaodžiai, jūrų paukščiai, žinduoliai, žuvys. Muziejaus rinkiniuose yra ir geologijos, archeologijos, etnografijos, numizmatikos, kartografijos, laivų technikos, jūrinės raštijos, filatelijos eksponatų. Čia eksponuojami įvairūs laivai, jų inkarai ir kitos detalės.
Lietuvos jūrų muziejuje atspindėta ir senoji, ir prieškarinių laikų, ir sovietinio laikotarpio Lietuvos žvejyba.
Klaipėdoje, šalia Pilies tilto, atidaryta nauja ekspozicija kariniame laive "Sūduvis", kuri pristatys dar vieną atskirą Lietuvos jūrinio identiteto sritį – Lietuvos karines jūrų pajėgas.
Didžiausias dėmesys skiriamas laikotarpiui po Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos, kurio 100-metį minėsime 2023 m. sausio 15 d.
Amžiai: šiuolaikinio Klaipėdos uosto fone eksponuojamas senovinis laivas. / Vidmanto Matučio nuotr.
Delfinai traukia milijonus
Lietuvos jūrų muziejus yra akivaizdus pavyzdys, kad jūra labai daug naudos gali duoti Lietuvai ir Klaipėdai.
13 ha plotą užimantis Lietuvos jūrų muziejus yra gausiausiai lankomas muziejus ne tik Lietuvoje, bet ir, ko gero, Baltijos jūros šalyse. Per metus jį aplanko daugiau kaip po pusę milijono žmonių. Daugiausia svečių atvykdavo iš Latvijos, Estijos, Rusijos, Lenkijos, Vokietijos.
Bene labiausiai lankytojus traukia delfinų ir ruonių pasirodymai Jūrų muziejaus delfinariume. Tokio lygio delfinariumas yra vienintelis Baltijos jūros pakrantėje. Jo pasirodymų programa nustebino ne vieną svečią iš tokių šalių kaip Didžioji Britanija, Prancūzija ar netgi Jungtinės Amerikos Valstijos.
Lietuvos jūrų muziejuje atspindėta ir senoji, ir 1923 m. prasidėjusi lietuviška Klaipėdos jūrinė istorija.
Delfinariumas, kuriame gyvena, treniruojamos ir pasirodo Juodosios jūros afalinos, veikia nuo 1994 m.
Reprezentuoja Klaipėdą ir Lietuvą
Tiesiogiai nepriklausydamas Klaipėdai, Lietuvos jūrų muziejus yra šio miesto jūrinės kultūros židinys.
Muziejaus atstovai kasmet kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe vykdo nemažai įvairių jūrinių projektų. Pastaraisiais metais, minint pirmojo nepriklausomos Lietuvos laivo "Jūratė" atplaukimo 100-metį, buvusius prieškario jūrų kapitonus, laivus visuomenei pristatė kaip tik Lietuvos jūrų muziejus.
Trauka: jūrų gyvūnai, o ypač eršketų šėrimas baseinuose ar delfinų pasirodymas labiausiai vilioja žiūrovus. / Vidmanto Matučio nuotr.
Stipri šio muziejaus istorikų grupė yra išleidusi ne vieną knygą, reprezentuojančią jūrinę Lietuvą. Vyko ne viena diskusija, įtraukiant ir istorikus iš Vilniaus, kurių metu pristatytos Mėmelio / Klaipėdos jūrinės ištakos, vienintelio Lietuvos uostamiesčio reikšmė stiprinant mūsų šalies jūrinį identitetą.
Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai, istorikai labai prisidėjo Klaipėdos miesto jūrinės kultūros koordinacinei tarybai rengiant Jūrinės istorijos žymių žmonių sąrašą. Jame beveik 50 asmenybių, kurių įamžinimo procesas jau vyksta ir, tikėtina, dar aktyviau vyks ateityje.
Lietuvos vardą ir Klaipėdos veidą muziejus pristato ir bendradarbiaudamas bei draugaudamas su Vokietijos, Italijos, Lenkijos, Prancūzijos, kitų Baltijos šalių jūrų muziejais. Lietuvos jūrų muziejus yra Europos muziejų ir mokslo centrų tinklo ECSITE narys. Taip pat jis dalyvauja daugelio tarptautinių organizacijų, kurios vykdo jūrų gyvūnų populiacijų atkūrimo programas, veikloje. Netrukus Smiltynėje, netoli Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumo, bus atidarytas skandinaviško stiliaus su apželdintu stogu Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras.
Valdymas: ekspozicija laive "Dubingiai" – apie sovietmečio žvejybos ištakas Klaipėdoje. / Vidmanto Matučio nuotr.
Pačioje Lietuvoje jūrų muziejaus partneriai yra ne tik Klaipėdos miesto savivaldybė, bet ir Klaipėdos universitetas, kitos jūrinio mokymo įstaigos, turizmo ir informacijos centrai, turizmo agentūros.
Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2022 m. kultūros ir meno sričių projektą "Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį", skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teismas: Klaipėdos universitetas teisėtai pašalino „VA Statybą“ iš konkurso
Klaipėdos universitetas teisėtai pašalino statybų įmonę „VA Statyba“ iš konkurso bei įtraukė ją į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą, nutarė teismas. ...
-
Klaipėdos licėjus „Švyturio“ arenoje griausmingai paminėjo 30-ies metų jubiliejų
Klaipėdos licėjus 30-ies metų veiklos jubiliejų paminėjo surengdamas didžiausią mokyklos istorijoje bendruomenės renginį „Švyturio“ arenoje. Vakaro metu publika mėgavosi išskirtiniais licėjaus bendruomenės ir garsių Lietu...
-
Ruonių šventė Palangoje: į bangas ners šimtai sveikuolių iš visos Lietuvos
Vasario 8 dieną šimtai ledinių maudynių aistruolių iš visos Lietuvos bursis į tradicinę bendruomenės šventę pajūryje – „Palangos ruoniai 2025“. Lietuvos sveikuolių sąjungos (LSS) prezidentas Simonas Dailid...
-
Darbai Karininkų ramovėje tęsiasi
Šalia piliavietės esantis šimtametis namas, kurį miestas prieš dvejus metus perleido Lietuvos kariuomenei, dar šiemet gali sulaukti statybininkų. Šiuo metu pastatas jau aptvertas statybine tvora, o fasadas uždengtas tentu...
-
Prekybininkai jau ruošiasi Valentino dienai: gyventojų didėjančios gėlių kainos neatbaido
Klaipėdos verslininkai jau ruošiasi gėlių prekybai vasario 14-ąją, Valentino dieną. Klaipėdos savivaldybė suteikė aštuoniolika leidimų lauko prekybai. Iki vadinamosios Meilės dienos šis skaičius dar keisis. Jau didėja ir gėli...
-
Dėl brolio Benedikto – peticija
Lietuvos pranciškonų vienuolynuose – pokyčiai. Paskelbus, kad brolis Benediktas Jurčys perkeliamas į kitą parapiją, klaipėdiečiai užregistravo peticiją ir renka parašus, kad būtų atšauktas šis sprendimas. ...
-
„Vilkyčių paukštyne“ baigiamas likviduoti paukščių gripo židinys
Šilutės rajone esančiame „Vilkyčių paukštyne“ antradienį baigiamas likviduoti paukščių gripo viruso židinys, pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). ...
-
Siūlymas statyti tiltą į Kuršių neriją kelia susirūpinimą: sureagavo ir UNESCO
Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija reiškia susirūpinimą dėl pastaruoju metu Neringos mero Dariaus Jasaičio pasisakymų, susijusių su idėja statyti tiltą per Kuršių neriją. ...
-
Pasižvalgykite: kaip atrodys naujieji Palangos J. Basanavičiaus gatvės šviestuvai
Iki birželio vidurio Palangos Jono Basanavičiaus gatvėje, aprėpiant Jūratės ir Kastyčio skverą bei Palangos tiltą, planuojama atnaujinti apšvietimą, įrengimo darbus už vieną eurą atliks konkursą laimėjusi žaliosios energetikos bendrov...
-
Žiemos išdaigos: Ventėje sužaliavo meškinis česnakas
Neįprastai šiltas sausis pažadino ne tik bites aviliuose. Ventės rage ėmė dygti girinės tulpės, sužaliavo meškinis česnakas. ...