- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vakarų Lietuvoje net šešios teritorijos įtrauktos į Helsinkio Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos saugomų teritorijų sąrašą (HELCOM).
Keis iš esmės
Šiomis dienomis Lietuvos valdžios institucijose pradėti svarstyti Baltijos jūros valstybinio talasologinio draustinio nuostatai. Šis per 14 tūkst. ha draustinis išsidėstęs Baltijos jūros priekrantėje tarp Girulių ir Manciškių.
Draustinis ypatingas tuo, kad jame yra 1 170 povandeninių rifų. Čia taip pat yra rudakaklių narų, sibirinių gagų, klykuolių, didžiųjų dančiasnapių, mažųjų kirų žiemojimo ir migracijos sankaupų vietos.
Baltijos jūros valstybinio talasologinio draustinio nuostatų redakciją rengiamasi keisti iš esmės.
Iš Baltijos valstybių didžiausią dėmesį Baltijos jūros teritorijos apsaugai skiria Vokietija, Danija ir Švedija.
Nuostatos keičiamos dėl nuo šių metų sausio įsigaliojusio Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo.
Jis patikslino talasologinių draustinių specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.
Tyrimai ir veikla
Iki šiol 2005 m. patvirtintose nuostatose buvo numatyti šeši punktai, dėl ko steigiamas draustinis.
Dabar punktai išdėstyti konkrečiau, atsirado naujas, kad draustinyje turi būti sudarytos sąlygos pažintiniam turizmui.
Nuostatų dalyje dėl draustinio apsaugos, tvarkymo ir valdymo ypatumų atsirado ir kitos naujos nuostatos. Viena jų dėl ūkinės ir kitos veiklos.
Nurodyta, kad ji galima, bet negali bloginti natūralios buveinės ir saugomų rūšių palankios apsaugos būklės.
Taip pat numatyta, kad draustinyje gali būti vykdomi povandeninio kultūros paveldo tyrimo ir tvarkymo darbai, nepabloginant natūralios buveinės ir saugomų rūšių palankios apsaugos būklės.
Ankstesnėse nuostatose nebuvo tokių konkrečių punktų, susijusių su ūkine veikla ir povandeninio kultūros paveldo tyrimu.
Dėmesys Baltijos jūrai
Be Baltijos jūros, valstybinio talasologinio draustinio Lietuvoje dar yra beveik 32 tūkst. ha 2013 m. įsteigtas Baltijos jūros biosferos poligonas jūroje priešais Kuršių neriją nuo sienos su Rusija maždaug iki Juodkrantės.
Su jūrinės aplinkos apsauga susijęs ir Kuršių marių biosferos poligonas, Kuršių nerijos nacionalinis parkas, Pajūrio ir Nemuno deltos regioniniai parkai.
Ne tik Lietuva, bet ir kitos Baltijos jūros šalys saugo Baltijos jūrą. Išskirtinių ekonominių zonų saugomos teritorijos užima apie 4,6 proc., o bendras saugomas Baltijos jūros plotas siekia net 11 proc.
Iš Baltijos valstybių didžiausią dėmesį Baltijos jūros teritorijos apsaugai skiria Vokietija, Danija ir Švedija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siuntų patikra – tik kilus įtarimų
Vienas būdų į mūsų šalį atgabenti draudžiamus dalykus – atsisiųsti juos siuntiniais. Nors pareigūnai neretai randa tokių neteisėtų siuntinių, kiek jų pasiekia adresatus, atsakyti niekas negali. ...
-
Ko Lietuvos švietimo sistema galėtų pasimokyti iš tarptautinio bakalaureato programos?
Kodėl Lietuvoje verta mokytis pagal tarptautinę programą? Kokios jos stipriosios pusės lyginant su lietuviška nacionaline švietimo programa, kokias galimybes ji padidina? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvoje apsilankę tarptautinio bak...
-
„Klaipėdos vanduo“ informuoja: naktį iš ketvirtadienio į penktadienį vyks vandentiekio darbai
„Klaipėdos vanduo“ informuoja, kad naktį iš lapkričio 28 d. į 29 d., t. y. iš ketvirtadienio į penktadienį, nuo 22 val. iki 6 val. bus vykdomi vandentiekio modernizavimo darbai. Dėl jų galimi laikini geriamojo vandens kokybės...
-
Baltijos jūros dugne aptiktas nuskendęs laivas
Tarptautinei žaliosios energetikos bendrovei „Ignitis renewables“ vykdant tyrimus planuojamo vėjo elektrinių parko teritorijoje Baltijos jūroje, aptiktas nuskendęs laivas. ...
-
Palangos gatvėse – naujovės1
Į Palangą atvykstantys poilsiautojai perspėjami dėl naujovių kurorto gatvėse – kai kur jau sumontuoti nauji greičio matuokliai. ...
-
Sniego trasoms – išbandymas šiluma
Klaipėdos rajono Lapių kaimo bendruomenė su nerimu dairosi į artėjančio gruodžio prognozes. Lūkuriuojama šaltuko, kad būtų galima imtis slidinėjimo trasų įrengimo. ...
-
Minint Klaipėdos bažnyčios atgavimo sukaktį – netikėta dovana
Sekmadienį minint Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios atgavimo 36 metų sukaktį, tikinčiųjų laukė staigmena – nežinomu norėjęs išlikti žmogus bažnyčiai padovanojo adoracijai skirtą monstranciją. Ji gali būti didžiausi...
-
Klaipėdos kultūros ir meno projektams finansuoti – 1,2 mln. eurų
Klaipėdos kultūros ir meno projektams finansuoti ateinančiais metais suplanuota skirti daugiau nei 1,2 mln. eurų, pranešė miesto savivaldybė. ...
-
Pažeidimams kartojantis, augintinių veisėjai – griežčiausia sankcija3
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) dėl pakartotinių pažeidimų sustabdė augintinių veisėjos vykdomą veiklą Šilutės rajone. ...
-
Atgimimo aikštėje ekstremali padėtis dar neatšaukta1
Po to, kai Atgimimo aikštėje žvalgybą atliko Lietuvos kariuomenės Sprogmenų neutralizavimo kuopos išminuotojai, laukiama išvadų apie jau atliktus darbus ir galimybę toliau žvalgyti statybų aikštele virtusį plotą. ...