- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rusijos grasinimas keisti sienas Baltijos jūroje, turėjęs atgarsio Lietuvoje, lyg banga nusirito ir per kitas Europos šalis.
Mažiausia Baltijos dalis
Iš Vokietijos užsienio reikalų ministerijos pasigirdo situacijos išaiškinimas, kad „Tarptautinė teisė reikalauja visų suinteresuotų kaimyninių šalių susitarimo prieš keičiant bet kokią sieną“.
Tai, kad Rusijai nereikia jokių susitarimų, ji įrodė ne tik įsiverždama ir užimdama Ukrainos teritorijas, bet ir dar anksčiau, kai atriekė dalį Sakartvelo.
Ar Rusija ryžtųsi atviriems karo veiksmams Baltijos jūroje? Veikiausiai ne, nes jos jūros siena Baltijoje ir teritoriniai vandenys yra patys mažiausi.
Pati Rusija aiškina, kad ji kontroliuoja apie 7 proc. Baltijos jūros pakrantės. Tai kelia abejonių, nes Rusijos pakrantės ilgis prie Baltijos jūros yra vos 86 kilometrai. Jis mažesnis netgi už Lietuvą, kurios pakrantės ilgis oficialiai nurodomas 90,66 kilometrai. Lietuvos teritoriniai vandenys Baltijos jūroje sudaro 1 814 kvadratinių kilometrų, o išskirtinė ekonominė zona 4 564 kilometrus.
Į kokią dalį Lietuvos teritorinių vandenų pretenduotų Rusija, oficialiai neskelbiama.
Kai kurioje Rusijos žiniasklaidoje skelbiama, kad siekiama peržiūrėti ne Baltijos jūros, o Kuršių marių sienas, kai kur jas neva ištiesinti. Tiksliau, neva siekiama peržiūrėti koordinačių sistemą, ar jos atitinkančios realybę.
Kam to reikia, neaišku, nes pati Kuršių marių siena buvo ir sovietų laikais tarp Lietuvos SSR ir Rusijos federacijos Kaliningrado srities.
Skirtingi požiūriai
Putiniškoje žiniasklaidoje galima rasti komentarų, kad ši šalis siekianti peržiūrėti ir sieną Aismarėse arba Baltijsko mariose su Lenkija. Rusijai labai nepatiko, kad Lenkija per Baltijos neriją įsirengė savo įplaukimą į Aismares.
Pasigirsta teiginių, kad Rusija siekianti, jog tiek Kuršių marios, tiek Aismarės būtų uždaros ir į jas negalėtų įplaukti jokie karo laivai. Apskritai, bent Kuršių mariose jie ir taip neplaukioja. Iš Lietuvos tarnybų joje plaukioja tik pasieniečių laivai.
Rusijos žiniasklaidoje komentuojama, kad siekiama peržiūrėti ne Baltijos jūros, o Kuršių marių sienas, kai kur jas neva ištiesinant.
Šis vandens telkinys yra pernelyg seklus plaukioti, pavyzdžiui, NATO karo laivams. Nors, reikalui esant, Kuršių mariose galėtų būti dislokuoti ir kokie nors plokščiadugniai karo laivai. Matyt, panašiai būtų ir Aismarėse, kurios yra dar seklesnės.
Tai, kad Rusijos žiniasklaidoje pasirodžiusi oficiali Rusijos valdžios informacija apie jūros sienų su Lietuva ir Suomija peržiūrą po to pradingo, kategoriškiausiai pakomentavo Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Jo teigimu „Rusija vykdanti hibridinę operaciją, bandydama skleisti baimę, nestabilumą, abejones Baltijos jūroje“. G. Landsbergis atkreipė dėmesį, kad tai „esanti eskalacija prieš NATO ir ES ir ji turinti sulaukti tinkamos tvirtos reakcijos“.
Panašios nuomonės buvo ir Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Cachna. Jo teigimu, „Rusijos planai vienašališkai peržiūrėti sienas yra absurdiški, įmanoma, kad tai yra Rusijos hibridinė ataka, kuria siekiama sieti sumaištį“.
Tuo tarpu Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen aiškino, jog nėra jokios informacijos apie sąmoningą Rusijos provokaciją.
Tai, kad Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai dėl Rusijos siekių peržiūrėti Baltijos jūros sienas iš esmės turi priešiškas pozicijas, jau galima laikyti tam tikru Rusijos propagandos pasiekimu.
Liejasi atviri grasinimai
Gali būti ir taip, kad trumpam pasirodžiusi, o po to dingusi žinia apie Rusijos jūros sienų peržiūrą gali būti ir siekis ant įtampos bangos išlaikyti pačios Rusijos žmones.
Po paskleistos žinios apie siekius peržiūrėti jos sienas Baltijos jūroje, Rusijoje pasirodė daugybė putinizmą ir kalbėjimą iš jėgos pozicijų šlovinančių straipsnių. Taip pat išlieta daug tulžies ant kraštutinę poziciją išreiškusios Lietuvos užsienio ministro pozicijos.
Atvirai grasinančiai teigta, kad tuo momentu, kai bus tikslinamos Rusijos sienos Baltijos jūroje, Lietuvos kaip valstybės gali jau ir nebebūti.
Čia pat patikslinama, kad „Rusijai gali tekti susigrąžinti visą Pribaltiką, kad geriau kontroliuotų Baltijos jūrą“. Dėstoma sovietinių laikų retorika, kad NATO gali pulti Rusiją iš Baltijos jūros.
Tai akivaizdžiai įrodo, kokia skaudi Rusijai yra Baltijos jūros tema, ypač po to, kai į NATO įstojo daug metų neutralios buvusios Švedija ir Suomija. Nieko nuostabaus, kad Rusija jau laiko Baltijos jūros regioną antra įtampos zona po Ukrainos, nors skirtingai nei Ukrainoje karo Baltijos jūros regione nėra ir artimiausiu metu jis neprognozuojamas, nes „malkų pasikrovusi Ukrainoje“ Rusija yra pernelyg silpna kariauti su NATO Baltijos jūroje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Rugsėjo 30-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Rugsėjo 30-oji, pirmadienis, 40 savaitė. Dangaus kūnai: saulė teka 7.18 val., leidžiasi 18.59 val. Dienos ilgumas 11.41 val. Mėnulis (delčia) teka 4.25 val., leidžiasi 18.36 val. Vardadieniai: Bytautė, Gajana, Gudrė, Jeronimas, Sofija, Žygimanta...
-
Prognozės: kraštutiniai dešinieji rinkimuose Austrijoje turėtų aplenkti konservatorius1
Remiantis visuomeninio transliuotojo ORF paskelbtomis projekcijomis, Austrijoje kraštutiniai dešinieji sekmadienį vykusiuose visuotiniuose rinkimuose turėtų aplenkti valdančiuosius konservatorius. ...
-
Popiežius pasmerkė jėgos naudojimą Libane ir Gazos Ruože8
Popiežius Pranciškus sekmadienį pasmerkė jėgos naudojimą Libane ir Gazos Ruože, Izraeliui toliau rengiant smūgius šiose teritorijose. ...
-
Ekspertas: V. Zelenskio komanda susimovė – esminiai dalykai pateikti blogai ir blogu laiku
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis grįžo iš JAV su nauju karinės pagalbos paketu, bet nepasiekęs dviejų svarbiausių tikslų – jo „pergalės planas“ nepriimtas, kaip ir negautas leidimas smogti Rusijai vakarietiškom...
-
S. Lavrovas toliau lieja tulžį ant Vakarų: Europa rengiasi savižudiškam nuotykiui
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas vienareikšmiškai atmetė galimybę atnaujinti tarptautinius santykius. ...
-
Austrijoje prasidėjo balsavimas visuotiniuose rinkimuose
Austrijoje sekmadienį prasidėjo balsavimas visuotiniuose rinkimuose ir manoma, kad juose kraštutiniai dešinieji galėtų pasiekti istorinę pergalę, nedidele persvara įveikę konservatorius. ...
-
Izraelio kariuomenės vadas užsiminė apie invazijos į Libaną galimybę2
Po „Hezbollah“ lyderio Hassano Nasrallaho nužudymo per tikslinį oro smūgį Izraelio kariuomenės vadas Herzis Halevis užsiminė apie invazijos į kaimyninį Libaną galimybę. Jis baigė padėties vertinimą ir patvirtino ginkluotųjų pajėg...
-
Paminėtos 30-osios kelto „Estonia“ katastrofos metinės
Šeštadienį Švedijoje ir Estijoje paminėtos 30-osios kelto „Estonia“ katastrofos metinės. ...
-
J. Bidenas „Hezbollah“ lyderio nužudymą pavadino teisingumu14
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) „Hezbollah“ lyderio Hassano Nasrallah (Hasano Nasralos) nužudymą šeštadienį pavadino teisingumu daugybei jo aukų, įskaitant tūkstančius amerikiečių, izraeliečių ir Libano civili...
-
ES oro bendrovėms rekomenduoja vengti Libano ir Izraelio oro erdvės3
Oro bendrovės ateinantį mėnesį turėtų vengti Libano ir Izraelio oro erdvės, padidėjus oro ir raketų smūgių tarp Izraelio ir „Hezbollah“ intensyvumui, šeštadienį pareiškė Europos Sąjunga (ES). ...