- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Antrus metus rytinės Baltijos uostai, įskaitant ir Klaipėdą, didžiausiu greičiu tarp ES šalių krenta žemyn.
Tarp lyderių blogąja prasme
Visiškai aišku, kodėl tai vyksta Klaipėdoje. Ji neteko Baltarusijos tranzito, kuris anksčiau sudarė apie trečdalį Klaipėdos uosto krovos. Iš dalies ir dėl to per 2022 m. Klaipėdos uostas neteko 9,5 mln. tonų arba 21 proc. krovinių palyginti su 2021 m.
Šiemet Klaipėdos uosto netektys yra kiek švelnesnės. Per 8 mėnesius netekta 11 proc. krovinių arba maždaug 2,5 mln. tonų.
Pagal netektis tonomis tiek pernai, tiek šiemet Klaipėdos uostas buvo tarp regiono lyderių blogąja prasme.
Pernai didesnes netektis nei Klaipėdos uostas patyrė Rusijos Sankt Peterburgas. Jį labiausiai paveikė dėl Rusijos karo prieš Ukrainą Sankt Peterburgą palikusios pasaulinės konteinerių gabenimo linijos.
Šiemet didesnes netektis nei Klaipėdos uostas regione patyrė tik Latvijos Rygos uostas – 2,77 mln. tonų. Jame smarkiai sumažėjo anglių. Rygos uostui tai yra didelis smūgis, nes jis tik prieš 1–2 metus Krievu saloje 76 ha plote atidarė naują giliavandenį anglių terminalą su 1,2 km ilgio krantinėmis.
Krievu salos analogas yra ir Klaipėdoje. Beveik tuščios stovi „Belaruskalij“ trąšas krovusios Birių krovinių terminalo krantinės. Tik vienas iš šio terminalo savininkų Igoris Udovickis pasidalino informacija, kad rugsėjį per šį terminalą su 58 tūkst. tonų lietuviškų grūdų išplaukė didelis „Supramax“ tipo laivas.
Dėl sankcijų Baltarusijai, prie kurių prisidėjo ir Lietuva, pinigus susižėrė Rusijos kompanijos.
Kinų kilmės krovinių neieškojo
Tiek Lietuvos valdžia dėl Klaipėdos uosto, tiek Latvijos valdžia dėl visų be išimties šiais metais „minuse“ esančių Latvijos uostų žadėjo ieškoti alternatyvių krovinių.
Latvijos transporto ministerija ir uostai tokių krovinių aktyviai ieškojo Centrinės Azijos šalyse. Panašu, kad nesurado arba jų neįmanoma atgabenti į Latviją dėl to, kad kroviniams tenka kirsti Rusijos teritoriją.
Lietuva, netekusi baltarusiškų krovinių, taip pat buvo pasišovusi ieškoti naujų rinkų ir maršrutų. Neteko girdėti, kad kokios nors Lietuvos delegacijos būtų vykusios į Centrinės Azijos šalis. Gali būti, kad pati valdžia suprato, kad po aštrių pasisakymų prieš Kiniją ten nėra ką veikti. Centrinės Azijos šalys vis labiau yra susiejamos su Kinija, jos ekonomika, todėl galimybės per Klaipėdos uostą gabenti kinų kilmės prekes buvo ištirpdytos kartu su kategorišku Lietuvos užsienio reikalų ministro pasisakymu prieš Kiniją.
Lietuva bandė ieškoti alternatyvių krovinių Ukrainoje, konkrečiai masiškai gabenti ukrainietiškus grūdus. Tas neįvyko, nes taip ir nesurastas būdas, kaip iš Ukrainos į Lietuvą atgabenti didelį kiekį grūdų.
Vienintelis įmanomas kelias galėjo būti rusiškos vėžės geležinkeliais per Baltarusiją, bet nei Ukraina, nei Lietuva šia šalimi ir jos prezidentu pasiskelbusiu Aliaksandru Lukašenka nepasitiki, nes ir iš Baltarusijos teritorijos 2022 m. vasario 24 d. prasidėjo ginkluotas Rusijos įsiveržimas į Ukrainą.
Lietuvos paslauga Rusijai
Kai kurie verslo analitikai pastebi, kad dėl 2021 m. prasidėjusio hibridinio karo ir 2022 m. vasario 24 d. įvykusio Rusijos įsiveržimo į Ukrainą Baltarusijos ekonomika nukentėjo labiau nei Rusijos.
Pavyzdys yra tos pačios „Belaruskalij“ trąšos. Iki 2022 m. vasario jos keliavo per Klaipėdos uostą. Baltarusių trąšos buvo įsitvirtinusios pasaulinėje rinkoje, nes jų kainos buvo mažesnės už Rusijos „Uralkalij“ ir „Uralchim“ kompanijų trąšas.
Kai „Belaruskalij“ trąšoms buvo įvestos sankcijos ir jų tranzitas per Klaipėdos uostą nutrūko, Rusijos uostai neskubėjo gabenti „Belaruskalij“ trąšų. Į ištuštėjusią kalio trąšų rinką rusai nukreipė „Uralkalij“ ir „Uralchim“ kompanijų trąšas. Arti bankroto buvusios Rusijos trąšų gamybos grupės, turėjusios per 12 mlrd. JAV dolerių skolų, atsigavo.
Išeitų, kad ir Lietuvos iniciatyva atsiradusios JAV ir ES sankcijos „Belaruskalij“ trąšoms padėjo prieš Ukrainą kariaujančiai Rusijai ir iš trąšų papildyti biudžetą. Bent jau Rusijos trąšų kompanijų „Uralkalij“ ir „Uralchim“ reitingai tarptautinėse rinkose pakilo.
Sankcijos Baltarusijai padėjo pakilti ir Rusijos Baltijos jūrų uostų krovai. Bent jau šiemet visi didžiausi Baltijos jūros regiono uostai dirba „su pliusu“. Didžiausiais net +17 proc. Jis fiksuotas Sankt Peterburge, kuriame pernai smarkiai sumažėjo krovinių kiekis. Jo krovos augimas šiemet per 8 mėnesius sudarė beveik 4,5 mln. tonų. Panašu, kad į Sankt Peterburgą nukeliavo didžiausias kiekis Baltarusijos eksporto ir importo, kuris sankcijomis buvo išstumtas iš Klaipėdos uosto. Didžiausias kiekis baltarusiškos naftos ir jos produktų greičiausiai atsidūrė Rusijos Primorsko uoste, kurio krova šiemet 3,5 mln. tonų didesnė nei pernai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ko Lietuvos švietimo sistema galėtų pasimokyti iš tarptautinio bakalaureato programos?
Kodėl Lietuvoje verta mokytis pagal tarptautinę programą? Kokios jos stipriosios pusės lyginant su lietuviška nacionaline švietimo programa, kokias galimybes ji padidina? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvoje apsilankę tarptautinio bak...
-
„Klaipėdos vanduo“ informuoja: naktį iš ketvirtadienio į penktadienį vyks vandentiekio darbai
„Klaipėdos vanduo“ informuoja, kad naktį iš lapkričio 28 d. į 29 d., t. y. iš ketvirtadienio į penktadienį, nuo 22 val. iki 6 val. bus vykdomi vandentiekio modernizavimo darbai. Dėl jų galimi laikini geriamojo vandens kokybės...
-
Baltijos jūros dugne aptiktas nuskendęs laivas
Tarptautinei žaliosios energetikos bendrovei „Ignitis renewables“ vykdant tyrimus planuojamo vėjo elektrinių parko teritorijoje Baltijos jūroje, aptiktas nuskendęs laivas. ...
-
Palangos gatvėse – naujovės1
Į Palangą atvykstantys poilsiautojai perspėjami dėl naujovių kurorto gatvėse – kai kur jau sumontuoti nauji greičio matuokliai. ...
-
Sniego trasoms – išbandymas šiluma
Klaipėdos rajono Lapių kaimo bendruomenė su nerimu dairosi į artėjančio gruodžio prognozes. Lūkuriuojama šaltuko, kad būtų galima imtis slidinėjimo trasų įrengimo. ...
-
Minint Klaipėdos bažnyčios atgavimo sukaktį – netikėta dovana
Sekmadienį minint Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios atgavimo 36 metų sukaktį, tikinčiųjų laukė staigmena – nežinomu norėjęs išlikti žmogus bažnyčiai padovanojo adoracijai skirtą monstranciją. Ji gali būti didžiausi...
-
Klaipėdos kultūros ir meno projektams finansuoti – 1,2 mln. eurų
Klaipėdos kultūros ir meno projektams finansuoti ateinančiais metais suplanuota skirti daugiau nei 1,2 mln. eurų, pranešė miesto savivaldybė. ...
-
Pažeidimams kartojantis, augintinių veisėjai – griežčiausia sankcija3
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) dėl pakartotinių pažeidimų sustabdė augintinių veisėjos vykdomą veiklą Šilutės rajone. ...
-
Atgimimo aikštėje ekstremali padėtis dar neatšaukta1
Po to, kai Atgimimo aikštėje žvalgybą atliko Lietuvos kariuomenės Sprogmenų neutralizavimo kuopos išminuotojai, laukiama išvadų apie jau atliktus darbus ir galimybę toliau žvalgyti statybų aikštele virtusį plotą. ...
-
„Tavo idėja“: balsuoti liko vos penkios dienos!
Liko vos penkios dienos atiduoti savo balsus už šauniausias Klaipėdos rajono gyventojų idėjas. Galite atiduoti net tris balsus bet kurioje kategorijoje už bet kuriuos projektus. ...