- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kai Baltijos jūroje neliko menkių, didžiausi jos kiekiai kartais tiesiogiai iš Rusijos Murmansko, o kartais per Olandiją atkeliauja ir į Baltijos šalių, įskaitant Lietuvą, žuvų apdorojimo įmones.
Nelegaliai kraudavo žuvis
Norvegijoje atskleista schema, kaip Šiaurės jūrose sugautomis menkėmis aprūpinamos Europos Sąjungos žuvų apdorojimo įmonės.
Atskleistas galimai nelegalus žuvų kelias, susijęs su apleistu Norvegijos Svalbardo archipelago fjordu. Šiame archipelage yra du legalūs žuvų iškrovimo uostai, tačiau Rusijos laivai kažkodėl suka į apleistą fjordą.
Tai, kad į apleistą fjordą nuolat atplaukia laivai, teigė vienas Svalbardo medžiotojas.
„Fjorde nuolat skaldomas ledas, gaudžia varikliai, barška metalas, girdima svetima žmonių kalba. Man tai kelia nerimą, kaip ir į fjordą nuolat įvaromas laivas, didumo sulig futbolo aikšte“, – pasakojo Norvegijos Svalbardo salyno medžiotojas.
Pagal jo pasakojimą iš palydovo buvo nustatyta, kad į apleistą fjordą prie Belsundo nuolat plaukia Rusijos laivai. Dažnai juos lydi ledlaužis, skinantis jiems kelią.
Pamažu ėmė aiškėti, kad Svalbardo archipelage, kuris yra netoli ypač gerų žvejybos vietų, iš Rusijos žvejų laivų perkraunamos žuvys į didelį krovininį laivą.
Įvertinus informaciją iš palydovų ir atsekus laivų plaukiojimo duomenis, paaiškėjo, kad krovininiai laivai iš apleisto Svalbardo fjordo prie Belsundo nuolat plaukioja tai į Murmanską, tai iš jo, taip pat į Nyderlandų Eemshaveno uostą.
Šiame Nyderlandų uoste užfiksuota, kaip šaldytos žuvys kraunamos į sunkvežimius, gabenančius jas į įvairias ES žuvų apdorojimo gamyklas.
Manoma, kad nelegali žuvų perkrovimo vieta Norvegijos Svalbardo salyne veikė ne vienerius metus. Žvejų laivai su ledlaužių palyda prie Svalbardo buvo užfiksuoti dar 2023 m. žiemą.
Pervežimas: iš palydovų užfiksuoti Rusijos transportinių laivų su galimai nelegalia žuvimi maršrutai tarp Murmansko, Svalbardo ir Nyderlandų. / „Nrk.no“ nuotr.
Suvokė kaip Rusijos „bardaką“
Norvegija ir Rusija, tiksliau Sovietų Sąjunga, daugiau nei prieš 50 metų buvo pasirašiusios žvejybos Norvegijos šiaurėje susitarimą. Sunkias žvejybos sąlygas su fantastiškai dideliais laimikiais Norvegijos šiaurės vandenyse prisimena ir kai kurie dar sovietinės Lietuvos laikais žvejybos tralerių bendrovėse dirbę žvejai iš Klaipėdos.
Rimanto Ragaišio knygoje „Sugrįžome audras nugalėję“ klaipėdietis bocmanas Vladas Šimbelis prisiminė, kaip Norvegijos šiaurėje gaudydavo silkes. Kartu su jomis į tralus pakliūdavo ir didžiulės menkės, rykliukai, kitų žuvų priegauda.
Anot jo, norvegai sovietams leido žvejoti tik atviroje jūroje, o patys gaudė žuvis arčiau kranto, kur laimikiai buvę dar geresni. Priekrantės zonose buvusios pačios didžiausios žuvų šėryklos.
Rusija perėmė Sovietų Sąjungos ir Norvegijos susitarimą dėl žvejybos jos vandenyse. Iš esmės Norvegijos vandenyse ir toliau žvejojo tie patys buvę sovietiniai žvejai, išskyrus kai kurias nepriklausomybę atgavusias šalis, pavyzdžiui, Lietuvą.
Rusijos žvejai daugmaž laikėsi susitarimo, nes Norvegijos valdžios institucijos stengėsi kontroliuoti jų žvejybą. Buvo užfiksuotas ir toks atvejis, kai įlipus Norvegijos žvejybos inspektoriams laivas spruko į Rusijos vandenis kartu su jais. Po to inspektoriai iš Rusijos buvo sugrąžinti į Norvegiją.
Aišku, kad nelegalios žvejybos Norvegijos šiaurėje buvo. Norvegijoje tarsi būdavo galvojama, kad ten, kur Rusija, ten ir „bardakas“. Šiaurės jūrų žuvų ištekliai buvo dideli, todėl viena kita dešimtis tonų nuslėptos žuvies kritinio vaidmens nevaidindavo. Manoma, kad per metus nelegaliai gali būti sugaunama iki 100 tūkst. tonų žuvų.
Gali būti, kad Rusijos verslas dalindavosi su Norvegijos žvejybos kontrolieriais iš nelegalios žvejybos gauta pajamų dalimi.
Rusai kaltais neprisipažįsta
Dabar, kai Rusija vykdo karą Ukrainoje, dėl jos nelegalios žvejybos vis dažniau iškyla nepasitenkinimas ir Norvegijoje.
Žiniasklaidoje pasirodo teiginių, kad Norvegijos pareigūnai per silpnai kontroliuoja Rusijos bendrovių žvejybą šios šalies vandenyse. Keliamos prielaidos, kad iš Norvegijos nelegaliai išgabenami dideli Rusijos bendrovių sugautų žuvų kiekiai. Manoma, kad dėl to nuostoliai galintys siekti milijardus Norvegijos kronų.
Norvegijoje vis labiau didėja nepasitikėjimas Rusija dėl šiaurinėse platumose vykdomos galimai nelegalios žvejybos.
Tam tikri galimos ir nelegalios žvejybos pėdsakai veda į didžiausią Rusijos žvejybos įmonių grupę „Norebo“, įsikūrusią Murmanske. Ji yra gavusi apie trečdalį Norvegijos žvejybos kvotų Šiaurės Atlante. Jos laivai iš Norvegijos šiaurės regiono išgabena apie pusę visos čia sugaunamos žuvies.
„Norebo“ vadovas Sergejus Senikovas tikino, kad jie nekrovė žuvų iš žvejybos tralerių į krovininius laivus apleistame Svalbordo fjorde prie Belsundo. Apie tai, kas į laivus krovė nelegaliai sugautas žuvis, nutylima. Prisipažinimas apie nelegalią veiklą reikštų, kad iš didžiausios Rusijos žvejybos bendrovės Norvegijoje būtų atimta žvejybos licencija.
Neabejojama, kad nelegali menkių ir kitų žuvų žvejyba Norvegijos šiaurėje klesti. Norvegijos žuvininkystės mokslininkai skleidžia vis didesnį nerimą, kad šiaurinėse platumose smarkiai nyksta menkės. Mokslininkai paprašė, kad Norvegijos ir Rusijos žvejai kelis kartus mažintų menkių žvejybą šiaurėje.
Jei oficialiai kelis kartus bus sumažinta legali menkių žvejyba, tai nereiškia, kad jų ištekliai atsistatys. Tą akcentuoja ir kai kurios Norvegijos žiniasklaidos priemonės, tikindamos, kad rusų vykdomi nelegalios menkių žvejybos mastai gali būti netgi didesni už legalią žvejybą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
KRATC informuoja: Klaipėdoje keičiami maisto atliekų surinkimo iš individualių valdų grafikai
Nuo 2024 m. rugsėjo 30 dienos maisto atliekos iš Klaipėdos miesto individualių valdų bus surenkamos kitu grafiku, bet ištuštinimo dažnumas nesikeis. Kaip ir iki šiol, maisto atliekos Klaipėdoje bus surenkamos kartą per savait...
-
Tarnyboms tenka skirti daugiau dėmesio Klaipėdos regionui: ten ir nuotaikos truputį kitokios3
Po pastarosios nakties išpuolio prieš Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis pripažįsta, kad tarnyboms tenka skirti daugiau dėmesio uostamiesčio region...
-
Atgimimo aikštės rekonstrukcija – su trukdžiais: kasti čia tapo pavojinga18
Jau trečią kartą per savaitę rekonstruoti ketinamoje reprezentacinėje Klaipėdos Atgimimo aikštėje archeologų darbus trikdo sprogmenys. Spėjama, kad rusai pokariu čia buvusius pastatus valydami aikštę užminavo. Aikštės rekonstr...
-
Klaipėdiečiams nerimą sukėlė pratybų vaizdai29
Klaipėdiečių emocijas kaitina vaizdai prie buvusio uostamiesčio policijos komisariato pasų poskyrio. Čia praeiviai stebi dideles policijos pareigūnų ir ugniagesių pajėgas. ...
-
Vakarų laivų gamyklos vadovas: laivas „Ruby“ tikrai nevyks į Klaipėdą1
Klaipėdos įmonės Vakarų laivų gamykla vadovas Arnoldas Šileika yra įsitikinęs – 20 tūkst. tonų rusiškos amonio salietros gabenantis laivas „Ruby“ į Klaipėda nevyks. Jis pridūrė, kad šiuo metu vis dar net ne...
-
Septintasis „Švyturių ralis“: 60-ies automobilių ekipažai leidosi pažinti Klaipėdos kraštą
Po šešerių metų pertraukos Klaipėdoje vėl startavo „Švyturių ralis“. Šį kartą beveik 60-ies automobilių ekipažai leidosi pažinti Klaipėdos kraštą. Popietę juos klaipėdiečiai pasitiks uostamiesčio p...
-
Tarp Kretingos ir Novovolynsko pasirašyta bendradarbiavimo sutartis
Penktadienį pasirašyta Kretingos ir Novovolynsko, miesto Ukrainoje, bendradarbiavimo sutartis. ...
-
Klaipėdos autobusų stočiai 15 metų: akivaizdūs ir nematomi pokyčiai2
Ar dar kas pamena, kaip atrodė senoji Klaipėdos autobusų stotis? Tipinė baltų silikatinių plytų sovietmečio pabaisa, taip ir nepabaigta statyti (turėjo būti tuneliu sujungta su geležinkelio stotimi), ji buvo nugriauta 2009 metais. O senosios vietoje...
-
Pajūrio tvarkymo akcija pritraukė šimtus savanorių: surinkta 3 500 litrų šiukšlių7
Rugsėjo 21 d. Giruliuose įvyko didelio masto paplūdimio tvarkymo akcija, kurioje dalyvavo daugiau nei 300 žmonių. Akcijos metu surinkta net 3 500 litrų šiukšlių, o prie iniciatyvos aktyviai prisijungė ne tik suaugusieji, bet ir moksleivia...
-
Jūrų ekosistemos ir vėjo elektrinės: draugiška kaimynystė – misija įmanoma3
Meno kūrėjų išaukštinta Baltija teikia ne tik nusiraminimą ir poilsį – tai ir viena intensyviausiai žmogaus naudojamų bei labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Rimtų pasekmių suvokimas tiek įvairių sričių specialistus,...