- Egidijus Bacevičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vokietijoje buvo išleistas unikalus Kuršių marių ir jos prieigų žemėlapis, kuri tiksliai nupiešė iš Nidos kilęs Ričardas Pyčas.
Kilęs iš Nidos
Vokietijos Manheimo mieste saugotas 70 cm pločio ir 100 cm aukščio žemėlapis "Aplink Kuršių marias" tapo Klaipėdos krašto išeivių Vokietijoje kultūrinio palikimo dalimi. 1966 metais išleistas žemėlapis vaizduoja ne tik gamtą, bet ir Kuršių marių, Rytprūsių kultūrą. Jis nuo 2011 metų saugomas Klaipėdos apskrities viešojoje I.Simonaitytės bibliotekoje.
1915 metais Nidoje gimęs R.Pyčas po nelaimingo atsitikimo susižeidė dešiniosios rankos petį. Negalios suvaržytas vaikas lavino piešimo įgūdžius, drožinėjo laivelius. Dirbo paštininku ir kone dešimtį metų pristatinėjo siuntinius iš Nidos į Preilą, pasiekdavo Juodkrantę, Klaipėdą.
1944 m. rudenį, kaip ir daugelis Klaipėdos krašto senbuvių, per Piluvą išplaukė į Daniją. Pokario metais blaškėsi po sugriautą Vokietiją, kol įsikūrė Heidelberge. Čia buvo įvairių renginių sumanytojas, puoselėjo Klaipėdos krašto tradicijas. Kartu su bendražygiu Pauliumi Kvauka 1977 m. išleido „Kuršių kalbos žodyną“ Pasisekimo sulaukė pažintinė R.Pyčo prisiminimų knygelė apie Kuršių nerijos žvejų gyvenimą. Leidinys spausdintas kuršininkų ir vokiečių kalbomis.
Skatino tėvynės ilgesys
Pirma žinia apie žemėlapį „Aplink Kuršių mares“ („Bildkarte rund um das Kurische Haff“) skelbta 1966 m. gruodžio 24 d. leidinyje "Das Ostpreußenblatt". Žemėlapis pristatytas kaip priedas ruošiamai knygelei "Žvejų gyvenimas Kuršių nerijoje".
Sukurti Kuršių marių vaizdų žemėlapį paskatino tai, kad Vokietijoje buvę išeiviai iš Klaipėdos krašto būrėsi į kraštiečių draugijas, atsirado naujų planų, idėjų.
Kraštotyrinis Kuršių marių žemėlapis tapo tėvynės ilgesio, silpstančio ryšio su gimtine, kuri buvo už sovietinės geležinės uždangos gniaužtų, simboliu. Vaizdų žemėlapis kėlė įvairių prisiminimų, leido netiesiogiai lankytis gimtuose kaimuose, gaivino prisiminimus apie Rytprūsius, jų gamtą ir kultūrą. Didelio pasiekimo sulaukęs leidinys spausdintas keliais leidimais.
Naujausia laida – 2002 m. privačioje Vokietijos leidykloje. Keletą jų įsigijo Lietuvos kultūrininkai ir menininkai. Žemėlapis platintas Kuršių nerijos suvenyrų prekyvietėse.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Stichija užklupo Klaipėdą ir visą Vakarų Lietuvą: į krantą išmesta jachta
Sekmadienį vakare stichija užklupo Klaipėdą ir visą Vakarų Lietuvą. Stiprus vėjas vertė medžius, ugniagesiai gelbėtojai turėjo labai daug darbo. ...
-
Po nelaimės atrakcionų zonoje J. Baltrukonytė pasidalijo dukros patirtimi: vos nežuvome11
Nelaimė, įvykusi šeštadienį Jūros šventės atrakcionų zonoje, sukrėtė daugybę klaipėdiečių ir svečių. Patirtimi pasidalijo ir žurnalistė, žurnalo HAPPY365 vyriausioji redaktorė Jurga Baltrukonytė. ...
-
Jūros šventės pabaiga – su himnu ir fejerverku6
Didysis Jūros šventės siautulys baigėsi šeštadienio vidurnaktį, kai Kruizinių laivų terminale nuskambėjo paskutiniai jubiliejinės Jūros šventės himno akordai ir dangų nušvietė fejerverkas. ...
-
Jūros šventės puošmena – senieji laivai4
Vienas gražiausių, romantiškiausių, istoriškai tikriausių Jūros šventės tradicinių renginių – tradicinių ir istorinių laivų paradas „Dangės flotilė“. Jis šiemet surengtas 13-ą kartą. ...
-
Drakonų kovose Dangėje pergalę lėmė sekundės
Graži Jūros šventės tradicija yra drakonų valčių varžybos. Šiemet jose netrūko azarto ir noro laimėti. ...
-
Per Jūros šventę – savanoriškas vairuotojų blaivumo patikrinimas: įvardijo vietas2
Klaipėdoje vykstančios Jūros šventės metu policija kviečia vairuotojus savanoriškai pasitikrinti blaivumą. ...
-
Parką Kretingos centre siūloma pavadinti kunigo B. Burneikio vardu
Kretingos centre esantį parką be pavadinimo siūloma pavadinti praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje mieste kunigavusio monsinjoro, politinio kalinio Bronislovo Burneikio vardu. ...
-
Skulptūrų parke tradiciškai pagerbti negrįžusieji iš jūros3
Šeštadienį ryte Skulptūrų parke įvyko jautri ceremonija, tapusi tradicija – čia, prie paminklo audringo vandenyno bangose žuvusiai laivo „Linkuva“ įgulai, susirinko iš šio reiso negrįžusiųjų artimieji, j...
-
Nuvilnijo jubiliejinės Jūros šventės eisena3
65-ąjį kartą vykstanti Jūros šventė nustebino eisenos gausa ir įmonių prisistatymo spalvingumu bei įvairove. Eisena truko ilgiau nei pusantros valandos, joje žygiavo, važiavo, šoko apie 60 įstaigų bei įmonių darbuotojai. ...
-
Bokštas laukia kūrėjo: tituluoto menininko darbai miestą puošia ne vieną vasarą2
Išskirtinio kūrybiškumo siela, ilgametis Jūros šventės dailininkas klaipėdietis Anatolijus Klemencovas, ne vieną vasarą miestą puošęs įsimintinomis skulptūromis, ženklų pėdsaką kartu su savo sūnumis Romanu ir Ilja pal...