Anot Konstitucinio Teismo, LRT biudžeto automatinis apskaičiavimas pagal surenkamas pajamas iš gyventojų pajamų mokesčių ir akcizų užtikrina, kad nacionalinis visuomeninis transliuotojas nepatirtų politinio spaudimo dėl jo veiklos.

„Tokiu teisiniu reguliavimu yra sudaromos prielaidos apsaugoti institucinį ir redakcinį nacionalinio visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą“, – antradienio vakarą pristatydamas nutarimą sakė Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.

Konstitucinio Teismo teigimu, LRT nepriklausomumui kiltų rizika, jei Vyriausybė ir Seimas turėtų plačią diskreciją kasmet spręsti dėl LRT biudžeto, ypač įvertinus tai, kad nacionalinis transliuotojas negali gauti lėšų iš reklamos.

Tokiu teisiniu reguliavimu yra sudaromos prielaidos apsaugoti institucinį ir redakcinį nacionalinio visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą.

„Nustatant būtent tokį LRT finansavimo modelį atsižvelgiama į konstitucinį nacionalinio visuomeninio transliuotojo statusą, įskaitant jo nepriklausomumą nuo politinės valdžios ir visuomenės interesą būti objektyviai informuotai“, – sakė D. Žalimas.

Tačiau Konstitucinis Teismas pripažino, kad Konstitucijai prieštarauja kai kurie kiti įstatymai, kurie įtvirtina konkretų išankstinį įvairių fondų ir programų finansavimą, numatant jo dydį kaip tam tikrą procentą nuo akcizų ir mokesčių.

Šią bylą Konstitucinis Teismas nagrinėjo Vyriausybės prašymu. Ji teigė, kad LRT ir kitų programų bei fondų finansavimo tvarka riboja konstitucinius Vyriausybės ir Seimo įgaliojimus planuoti ir tvirtinti valstybės biudžetą.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovybė Vyriausybės kreipimąsi į Konstitucinį Teismą yra vadinusi spaudimu. Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad tokie priekaištai nepagrįsti, nes Vyriausybė kreipėsi ne tik dėl LRT, bet dėl visų įstaigų ir fondų, kuriems numatytas specialus finansavimas.

Pagal įstatymą, LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 1,5 procento valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 procento iš akcizo pajamų.

2020 metų LRT biudžetas sudaro 46,3 mln. eurų. Kitąmet jis turėtų augti iki 53,8 mln. eurų, tačiau valstybės biudžeto projekte numatytas apribojimas, kad LRT 2021 metais galės panaudoti ne daugiau nei 51 mln. 674 tūkst. eurų, dėl likusių 2 mln. 120 tūkst. turės gauti Finansų ministerijos pritarimą.

Komercinė žiniasklaida LRT finansavimo tvarką yra apskundusi Europos Komisijai.