Per pirmąjį metų ketvirtį gaisruose žuvo 56 žmonės

Per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje kilo 2574 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų sumažėjo 12,3 proc. Liepsnose ir dūmuose žuvo 56 žmonės (pernai per tą patį laikotarpį – 69), o 75 gyventojai (86) patyrė traumų. Šiemet jau kilo 7 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, ir 1 gaisras, pasiglemžęs 3 gyvybes. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 38 žmonių gyvybes (tarp jų 2 vaikų), 44 transporto priemones, 186 pastatus, 314 gyvūnų.

Miestuose žuvo 15 žmonių, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 41. Aštuoni žmonės žuvo Vilniaus rajone, 4 – Šiaulių rajone, po 3 – Alytaus, Utenos, Trakų ir Šalčininkų rajonuose bei Kaune ir Vilniuje. 17 gyventojų žūties priežastimi buvo neatsargus rūkymas, 15 žmonių žuvo dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, 6 – dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų eksploatuojant elektros įrangą, 2 – dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimų bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 1 – dėl dujų, žibalinių, benzininių įrengimų eksploatavimo taisyklių pažeidimų, o 14 žmonių žūties priežastys tikslinamos.

Per tris šių metų mėnesius 688 gaisrai kilo gyvenamosios paskirties pastatuose, t. y. 26,7 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 43 gyventojai. Palyginti su pernai, gaisrų čia sumažėjo 7,8 proc. Be to, 641 kartą gaisrai kilo atvirose teritorijose (24,9 proc. visų gaisrų), 257 kartus degė pagalbinio ūkio paskirties pastatai (10 proc.), 227 kartus liepsnojo transporto priemonės (8,8 proc.), 25 – gamybos ir pramonės paskirties pastatai (1,0 proc.).

Miestuose užgesinti 1588 gaisrai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 986. Ugnis sunaikino 69 pastatus, 70 transporto priemonių, 518 tonų pašarų, 2646 kv. m gyvenamojo ploto ir 4354 kv. m šio ploto buvo sugadinta.

Pagrindinės gaisrų priežastys – neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (46,4 proc.), krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (12,9 proc.), netvarkinga elektros įranga ir elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (11,3 proc.), pernykštės žolės deginimas (4,4 proc.), neatsargus rūkymas (3,3 proc.). Be to, įregistruoti 126 padegimai (4,9 proc.), o 215 gaisrų (8,3 proc.) priežastys dar tiriamos.

Statistika liudija, kad miesteliuose ir kaimo vietovėse žūsta kur kas daugiau žmonių negu miestuose. Ugniagesiai prašo gyventojų dar atsargiau elgtis su ugnimi, nerūkyti lovose,  nepalikti be priežiūros besikūrenančių krosnių ir mažamečių vaikų bei nelipti ant klastingo pavasarinio ledo.

Be gaisrų gesinimo ugniagesiai per tris šių metų mėnesius atliko ir 1341 kitą gelbėjimo darbą. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų sumažėjo 7,9 proc. Ugniagesiai gelbėtojai 542 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, 462 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje. 127 autoavarijose, panaudoję gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 28 nukentėjusius piliečius bei ištraukė 20 žuvusiųjų. 94 kartus ugniagesiams teko darbuotis vandenyje ir ant ledo. Šių darbų metu jie ištraukė 13 skenduolių bei išgelbėjo 6 gyventojus. Ugniagesiai gelbėtojai 36 kartus likvidavo cheminius incidentus, 30 kartų budėjo nukenksminant sprogmenis, 26 kartus rinko gyvsidabrį ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo dar 42 gyventojus, tarp jų ir 5 vaikus.


Šiame straipsnyje: ugniagesiaikriminalai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių