- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šis išskirtinis XXXVIII festivalio „Klaipėdos muzikos pavasaris“ projektas antradienį pristatys penkis talentingus jaunosios kartos lietuvių pianistus.
Solistams – ypač sudėtingos partijos
Kartu su Klaipėdos kameriniu orkestru, vadovaujamu Mindaugo Bačkaus, jie atliks visus penkis Ludwigo van Beethoveno koncertus fortepijonui ir orkestrui.
Klaipėdoje susirinks šiuo metu įvairiose šalyse ar miestuose gyvenantys pianistai: Gryta Tatorytė, Guoda Gedvilaitė atvyks iš Vokietijos, Lukas Geniušas – iš Rusijos, Edvinas Minkštimas – iš JAV, Kasparas Uinskas – iš Vilniaus.
Klausytojai turės retą progą išgirsti ir palyginti skirtingas L. van Beethoveno kūrinių interpretacijas, kurioms vadovaus žymus austrų dirigentas Johannesas Wildneris.
Pasak M.Bačkaus, pagrindinis šio sumanymo aspektas yra „atlikimo subtilumai, stiliaus skirtumai, interpretavimo bei asmenybių kontrastai.“ Kartu su solistais muzikuosiantis Klaipėdos kamerinis orkestras, papildytas pučiamaisiais ir mušamaisiais instrumentais, priartės prie simfoninės sudėties.
Savo koncertuose fortepijonui ir orkestrui L. van Bethovenas pratęsė Wolfgango Amadeus Mozarto pradėtą koncerto simfonizacijos tradiciją, kuri traktavo orkestrą kaip lygiavertį solisto partnerį. Kompozitorius, pats buvęs pianistu-virtuozu, sukūrė ypač sudėtingas partijas solistams.
G.Tatorytė – su jaunatvišku optimizmu
L. van Beethoveno I koncertą (op. 15, C-dur) su orkestru gros viena jauniausių projekto dalyvių G.Tatorytė.
Baigusi Nacionalinę M.K.Čiurlionio menų mokyklą ji pasirinko Karlsruhės muzikos universitetą (Vokietija), kur šiuo metu tęsia magistrantūros studijas. Pianistė yra respublikinių bei tarptautinių konkursų prizininkė. G.Tatorytė koncertavo su Lietuvos ir Latvijos nacionaliniais simfoniniais, Lietuvos valstybiniu simfoniniu, Šv. Kristoforo kameriniu bei Mannheimo jaunimo simfoniniu orkestrais.
„Labai apsidžiaugiau, sužinojusi, kad bus atliekami visi penki Beethoveno koncertai. Taip publikai suteikiama galimybė išgirsti kompozitoriaus kūrybinį vystymąsi, stiliaus kitimą. Ir su penkiomis asmenybėmis prie fortepijono, – kalbėjo G.Tatorytė. – Džiaugiuosi galėdama atlikti Pirmąjį koncertą. Beethoveno jaunatviškas optimizmas „uždega“ nuo pirmųjų taktų ir leidžia pasireikšti tyram pianizmui. Lėtoji dalis – tarsi muzikinė pasaka, kurioje orkestro ir fortepijono garsai susilieja. O trečioji dalis primena kaimišką šventę...“
E.Minkštimas prisilies prie ištakų
L. van Beethoveno II koncerto (op. 19, Nr. 2, B-dur) solinę partiją paskambins tarptautinių konkursų laureatas E.Minkštimas.
2011 metais jis baigė studijas ir apsigynė daktaro disertaciją garsiojoje menų mokykloje „The Juilliard School“ Niujorke. Prieš tai Edvinas studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bei Paryžiaus konservatorijoje.
Pastaruoju metu pianistas sėkmingai plėtoja savo tarptautinę karjerą: jis tapo Zalcburgo festivalio ir Malerio filharmonijos Vienoje direktorių valdybos nariu, „Embassy Series“ ir „Phillips Collection Music Series“ festivalių Vašingtone direktoriaus pavaduotoju ir reziduojančiu menininku. Tarp būsimų Edvino pasirodymų minėtinas L. van Beethoveno koncertų atlikimas „National Gallery of Art“ Vašingtone, koncertai „Carnegie Hall“ salėje Niujorke, gastrolės Austrijoje, Italijoje ir Ispanijoje.
Pasak E.Minkštimo, L. van Beethovenas Antrąjį koncertą pradėjo rašyti dar 1787 m. ir darbą tęsė iki premjeros 1795-aisiais: „Koncertas nebuvo publikuotas iki pat 1801 metų ir todėl tapo Antruoju, nors chronologiškai yra pirmas. Rašant paveiktas W.A.Mozarto koncertų, šis kūrinys vis dėlto jau pradeda išsiskirti kontrastų gausa bei tirštesne akordine ir smulkių natų faktūra, taip pat drąsiais harmoniniais sprendimais, kuriuose juntamas savitas kompozitoriaus braižas“.
K.Uinskas – dramatiškai ir šviesiai
L. van Beethoveno III koncertą (op. 37, c-moll) interpretuos K.Uinskas. Šis pianistas pasižymi emociniu jautrumu muzikai, ypatinga fantazija, vaizduote ir virtuoziškumu. Visa tai jam padėjo nugalėti nacionaliniuose ir tarptautiniuose konkursuose. Aukštojo muzikos mokslo studijas K.Uinskas pradėjo Varšuvos F.Chopino muzikos akademijoje, o pratęsė „The Juilliard School“ Niujorke. 2009 m. jis baigė meno aspirantūrą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.
Po triumfuojančių debiutų pasaulinio garso koncertų salėse – Niujorko „Carnegie Hall“, Berlyno filharmonijoje, Londono „Wigmore Hall“, „J.F.Kennedy Center“ Vašingtone ir kitose – pianistas dabar intensyviai koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje. Jis taip pat didelį dėmesį skiria jaunimo edukacijai, organizuoja paskaitas apie klasikinę muziką.
„Savo veikla stengiuosi patraukti klausytojus, kad ateitų į klasikinės muzikos koncertą ir nors kartą gyvenime išgirstų... išgirstų muziką ir jos grožį, – sakė pianistas. – Trečiasis L. van Beethoveno fortepijoninis koncertas – vienintelis iš penkių jo koncertų, parašytas minorine tonacija. Tai monumentalus klasikinės epochos kūrinys, atspindintis dramatišką ir originalų genijaus kūrybos braižą. Naudodamas iš pirmo žvilgsnio paprasčiausias muzikines priemones, Beethovenas, tarsi architektas, sukūrė didingą muzikinį kūrinį, kuriame susipynė du kontrastuojantys pradai – kovojantis ir dramatiškas su idealistiniu, šviesiuoju.“
G.Gedvilaitei sužadino prisiminimus
G.Gedvilaitė atliks L. van Beethoveno IV koncerto (op. 58, Nr. 4, G-dur) solo partiją.
„1995 metais šis koncertas man atnešė pergalę tarptautiniame M.K.Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurse Vilniuje. Grodama šį kurinį, mintimis grįžtu į tuos studentiškus laikus, – pasakojo pianistė. – Tačiau šiandien esu jau kitokia: suaugusi, subrendusi muzikė, turinti užtikrintą supratimą ir neabejojančią interpretaciją. Džiaugiuosi būdama šios nuostabios beethoveniškos šventės dalimi. Man bus malonu susitikti savo kolegas ir didelė garbė dirbti su žymiu austrų dirigentu. Ačiū Klaipėdos kameriniam orkestrui ir jo vadovui už šios nuostabios idėjos realizavimą.“
G.Gedvilaitė pelnė pirmąsias premijas keliuose tarptautiniuose konkursuose. Ji baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją ir Frankfurto prie Maino aukštąją muzikos mokyklą, kurioje šiuo metu dėsto fortepijoną, taip pat veda tarptautinius meistriškumo kursus Lietuvoje ir Vokietijoje. Guoda yra konkurso-festivalio „Muzika be sienų“ Druskininkuose vertinimo komisijos narė ir fortepijoninės muzikos festivalio „Klaviertage Bad Wildungen“ Vokietijoje meno vadovė.
L.Geniušas gros paskutinį – Imperatoriškąjį
Vakaro pabaigoje nuskambėsiantis L. van Beethoveno V koncertas fortepijonui ir orkestrui 5 (op. 73, Es-dur) žinomas kaip Imperatoriškasis. Pats kompozitorius dėl progresuojančio kurtumo niekada šio koncerto neskambino. Šis kūrinys yra pats ilgiausias tarp kitų šio žanro autoriaus opusų, trunkantis apie 40 minučių. Antroji koncerto dalis yra vienas gražiausių ir lyriškiausių L. van Beethoveno kūrybinio palikimo puslapių.
Brandžiame amžiuje sukurtą paskutinį L. van Beethoveno fortepijoninį koncertą su Klaipėdos kameriniu orkestru atliks jauniausias projekto dalyvis L.Geniušas (nuotraukoje). Šis 22 metų pianistas studijuoja Maskvos valstybinėje P. Čaikovskio konservatorijoje ir jau pelnė laureatų vardus keliuose tarptautiniuose konkursuose. Svarbiausi Luko pasiekimai: sidabro medalis (II vieta) tarptautiniame F.Chopino pianistų konkurse Varšuvoje 2010 m. ir 2012 m. Vokietijoje laimėtas „German Piano Award“.
L.Geniušas koncertavo su Hamburgo, Duisburgo, BBC Škotijos, Varšuvos filharmonijos, Lietuvos valstybiniu, Kauno simfoniniais orkestrais, Kremerata Baltica, Šv. Kristoforo kameriniu ir kitais orkestrais. Beje, su Klaipėdos kameriniu orkestru jis muzikuos antrą kartą. Kiti šio projekto pianistai su klaipėdiečių orkestru pasirodys pirmąsyk.
Diriguos įžymusis J.Wildneris
J.Wildneris yra vienas žymiausių austrų dirigentų, koncertuojantis visame pasaulyje. Jis dirigavo Londono, Drezdeno, Sankt Peterburgo, Tokijo, Zagrebo, Naujosios Zelandijos, Kinijos ir Honkongo filharmonijų, Rusijos valstybiniam, Bavarijos radijo, Danijos nacionaliniam ir kitiems garsiems simfoniniams orkestrams. Šiuo metu jis yra BBC koncertinio orkestro (Londonas) pagrindinis kviestinis dirigentas.
Kita šio aktyvaus dirigento veiklos sritis yra opera. Jis dirbo Prahos, Leipcigo, Vienos, Graco, Zalcburgo, Berlyno, Bratislavos, Tokijo ir kituose operų teatruose.
Įtemptame savo darbo tvarkaraštyje J.Wildneris atrado kelias laisvas dienas ir priėmė M.Bačkaus kvietimą atvykti į Klaipėdą.
„Pasirinkau šį dirigentą todėl, kad jis yra tikras L. van Beethoveno muzikos specialistas, kuris užaugo su šia muzika ir gerai ją pažįsta. Jis gali priartinti mus prie šios muzikos ištakų, supažindinti su šimtmečius gyvuojančia jos atlikimo tradicija“, – mano Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovas.
Koncertą „Penki pianistai – penki koncertai“, Klaipėdos koncertų salėje vyksiantį balandžio 30 d. 18 val., filmuos Lietuvos nacionalinė televizija. O festivalio organizatoriai kviečia visus būti šio išskirtinio įvykio liudininkais ir gyvai išgirsti penkias nuostabias L. van Beethoveno fortepijoninių koncertų interpretacijas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Negali patikėti savo akimis: stulbinantis balerinos šokis plinta it virusas
Prancūzų balerina ir choreografė Victoria Dauberville nepaliko abejingų – plintantis jos šokio vaizdo įrašas toks vizualiai stulbinantis, kad internautai negali patikėti, jog tai – ne dirbtinio intelekto kūrinys. ...
-
Demi Moore pagerbta „Kritikų pasirinkimo“ apdovanojimu
Demi Moore (Demi Mur) penktadienį gavo geriausios aktorės „Kritikų pasirinkimo“ apdovanojimą, patvirtindama savo, kaip favoritės lenktynėse dėl „Oskarų“, statusą. ...
-
Ragina atkreipti dėmesį į informaciją: ši baleto trupė nėra Ukrainos atstovė
Kultūros ministerijai penktadienį buvo pateikta Ukrainos ambasados Lietuvoje informacija, jog į Lietuvą su gastrolėmis atvykstanti baleto trupė „Kyiv Grand Ballet“ nėra Ukrainos atstovė. ...
-
Draugystė užgimė per simbolius
A. ir P. Galaunių namų-muziejuje – tautodailininkės Nijolės Jurkuvienės tautiškumo pamokos ir užsimezgusi moteriška draugystė. Kiekvienas antradienis mokinėms – tarsi šventė. ...
-
Kaunietis kolekcionuoja lėkštes: viskas prasidėjo prieš 40 metų
Kolekcininko Edvardo Mickevičiaus namai pilni lėkščių: pačių įvairiausių, alsuojančių istorija ir menininkų išmone. Jų sukaupęs daugiau kaip 1 tūkst. Tarp jų – ir uošvio kurti dirbiniai. ...
-
į „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimus šiemet pretenduoja 93 scenos meno darbai
Šiemet į „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimus pretenduoja 93 scenos meno darbai, praneša Kultūros ministerija. Iš šio sąrašo Profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija pagal atskiras kategorijas ...
-
Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje – paroda Rytprūsiams atminti
Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje bus atidaryta tragiškai žuvusio klaipėdiečio fotomenininko Raimundo Urbono fotografijų paroda „Nuo sienos iki sienos“. Joje ketinama pristatyti vieną svarbiausių fotografijų ciklų „Rytų P...
-
Kritikuoja atranką į „Euroviziją“ Lietuvoje: kasmetis cirko karavanas
Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas kritikuoja dabartinę atrankos į „Euroviziją“ tvarką. Jo teigimu, pagal ją neįmanoma atrinkti stipraus atlikėjo. ...
-
Mada kaip visuomenės veidrodis
Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje veikia paroda „Pasikalbėkime“ – Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto projektas, kviečiantis pažvelgti į madą kaip į ve...
-
Holokaustas Lietuvoje: faktai, kontekstai, diskusijos
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) išleido istorikų – dr. Dariaus Furmonavičiaus, dr. Augustino Idzelio, prof. dr. Igno K. Skrupskelio, dr. Dainiaus Noreikos įžvalgomis ir naujais istoriniais duomenimis papil...