Ryšių istorijos muziejaus salėje šiais metais Kaune paskutinė tarptautinio meno projekto „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ paroda – Arvydo Kašausko tapyba.

Naujas projekto vardas

Pasak projekto koordinatoriaus Olego Darčanovo, kitais metais projektas taip pat tęsis, bus rengiamos aukšto lygio tapybos parodos, stengiamasi lietuvių menininkus pristatyti užsienio šalyse.

Profesionalių lietuvių dailininkų tapybos darbai, kaip ir šįmet, bus eksponuojami įvairiuose Lietuvos miestuose bei miesteliuose – Anykščiuose, Kelmėje, Kėdainiuose, Raudonėje, Klaipėdoje, Kaune, Vilniuje.

Nauja bus tai, kad projektas greičiausiai bus pervardytas „Tarptautiniu vaizduojamųjų menų festivaliu“, nes tęstinių tapybą pristatančių projektų Lietuvoje stinga. Vienkartinių iniciatyvų yra, bet jos gana greitai užgęsta, pritrūkusios finansinių išteklių, moralinio palaikymo ar intelektualinės energijos.

Be lietuvių dailininkų, „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ taip pat pristato ir užsienio tapytojus. Šįmet projekte dalyvavo Juanas Hernandezas (Ispanija), Priit Pajos (Estija), daugiau jų pasikviesti į Lietuvą ketinama kitais metais.

Penkerius metus besitęsiantis projektas „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“, arba naujasis tarptautinis festivalis, didžiausią dėmesį kaip iki šiol kreips į tapybą, tačiau bus atviras ir grafikai, galbūt – fotografijai. Nors, kaip pastebėjo O.Darčanovas, Kauno fotografijos galerija puikiausiai vykdo savo misiją ir besidomintis fotomenu žmogus tikrai nejaučia alkio.

Mokytojai svarbiau už parodas

Paskutinėje šiųmetėje parodoje pristatomuose naujuose darbuose A.Kašauskas lieka ištikimas savo stiliui: pastozinei tapybai, klasikinei kompozicijai, akademiniam piešiniui. Monumentaliuose tapybos darbuose vyrauja kūrinio nuotaiką kuriančios apsinuoginusios moters figūros ir klasikiniai arkadiškai sustingę peizažai.

1959-aisiais Vilniuje gimęs A.Kašauskas studijavo Vilniaus dailės institute freskos mozaikos specialybę. Piešimą jam dėstė A.Kmieliauskas, A.Švėgžda, K.Morkūnas, tapybą – L.Surgailis, Sofija Veiverytė.

Pasak O.Darčanovo, tapybos mokykla, mokytojai yra svarbesni nei informacija apie dalyvavimą parodose.

„Profesionalus dailininkas pirmiausiai atstovauja tam tikrai mokyklai, atskleidžia savo santykį su ja“, – samprotavo pašnekovas.

Reikšmingomis tarptautinio lygio, atveriančiomis tolesnius kelius parodomis lietuvių dailininkai esą nelabai gali pasigirti.

Kūrėjai laukia investuotojų

Trumpą sąrašą tarptautinio lygio parodų, kuriose dalyvauta, anot O.Darčanovo, neretai lemia pinigų stygius. Antai Rusų muziejuje surengti parodą kainuotų apie 200 tūkst. litų.

Tačiau jei valstybė ar privatūs rėmėjai surizikuotų, investuodami tokius pinigus bent į vieno lietuvių dailininko pristatymą, tai, be jokios abejonės, atsipirktų.

„Atsivertų tolesni keliai po Europos muziejus, būtų garsinamas Lietuvos vardas, pakiltų kūrinių vertė, atsirastų didesnis pirkėjų ratas“, – anot O.Darčanovo, tai, kad tapybos rinka gyvybinga tik Vilniuje, – vieša paslaptis.