- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šeštadienį LRT Didžiojoje studijoje prisidėjo kova dėl teisės atstovauti Lietuvai „Eurovizijos 2013” konkurse. Nacionalinėje atrankoje savo dainas pristatė ne tik žinomi dainininkai, bet ir scenos debiutantai, buvusių muzikinių TV projektų dalyviai.
Dėl kelialapio į finalą vėlų šeštadienio vakaro susigrūmė aštuonios dainos: Vudžio ir latvės Samantos Tinos atliekama „Hey chiki mama“, Vincento Linkevičiaus „Dance the night“, Gabrieliaus Vagelio „Sacrifice“ , Ugnės Smile „Call to your mum“, „Saulės brolių“ „Loreen“, Valerijos Iljinaitės, arba Valery, „Taip noriu vėl“, Andriaus Pojavio „Something“ ir Julijos Jegorovos „I‘ll carry you“.
Daugiausiai žiūrovų simpatijų vėlų šeštadienio vakarą sulaukė grupė „Saulės broliai". Antroji vieta atiteko Andriui Pojaviui, o trečioji – Vincentui Linkevičiui.
Nos žiūrovų balsavimo lentelė buvo atskleista transliacijos pabaigoje, tačiau galutinis rezultatas paaiškės tik kitą šeštadienį, kai bus atsižvelgta ir į komisijos balsavimo lentelę.
Pirmasis savo dainą atrankoje atliko Vudis bei latvė Samanta Tina. Komisija itin palankiai įvertino atlikėjų pasirodymą, tačiau domėjosi Vudžio, su kuria daina tikisi laimėti ar su šia, ką tik atlikta, ar labiau tiki grupės „Dar“ sėkme.
„Noriu pats save išbandyti“, – atsakė atlikėjas Vudis.
Vincento Linkevičiaus 8 dešimtmečio stiliaus daina „Dance the night“ komisijos buvo įvertinta ne vienodai. Vieniems ji pasirodė per silpna, netinkama Eurovizijai, kitiems – turinti žavesio.
Prasidėjus balsavimui žiūrovams buvo pateikti pirmieji susumuoti jų balsai. Pirmąją vietą užima dar žiūrovams nepasirodę „Saulės broliai“, antrąją – pirmieji pasirodę Vudis ir Samanta Tina, trečiąją – ką tik nuo scenos nulipęs Vincentas Linkevičius. Mažiausiai žiūrovų simpatijų kol kas sulaukė paskutiniu numeriu pasirodysianti Julija Jegorova.
Komisijos narys Ramūnas Zilnys negailėjo gražių žodžių jaunam atlikėjui Gabrieliui Vageliui.
„Labai gerai jautiesi scenoje, žinant, kad esi labai jaunas. Tik kyla klausimas, ar žiūrovai patikės tavo išgyvenimais, būtent, kad esi jaunas“, - komentavo R. Zilnys.
Atlikėjas Gabrielius neslėpė, kad daina „Sacrifice“ skirta visoms merginoms, nes vaikino širdis laisva ir jis norėtų susirasti draugę.
Ketvirtoji į sceną lipo jauniausią atrankos dalyvė, kuriai dar tik 15 metų, Ugnė Smile.
„Kryptis gera, bet į Europą dar ne šiandien eiti“, – sakė Deividas Zvonkus.
Komisijai daina „Call to your mum“ gal ir nepatiko, tačiau Ugnė už savo drąsą ir jaunatvišką polėkį buvo įvertinta dosniai komplimentais.
Scenos senbuviai „Saulės broliai“ su savo daina „Loreen“ ne visiems komisijos nariam įtiko. R. Zilniui pasirodė, grupės pokštai ant scenos nelabai patiktų „Eurovizijos‘ konkurso žiuri, be to, kolektyvo klausytojai neįpratę matyti jų kitokiame amplua, ar tai neatbaidys balsuotojų.
O Dariui Užkuraičiui priešingai, daina patiko, nes panašių dainų jau yra buvę Eurovizijoje.
Atlikėjai Valery žiūri buvo negailestinga – daina „Taip noriu vėl“ visiškai netinkama Eurovizijai.
„Šiuo metu tokia muzika tarp jaunimo yra labai madinga, tačiau ji labiau tinka naktiniam klubui, o ne konkursui“, – sakė komisija.
Andrius Pojavis komisija sužavėjo ne tik savo daina „Something“, bet ir įvaizdžiu. Dainininkas buvo apsirengęs fraką.
Komisijos nuomone paskutinė vakaro daina I‘ll carry you“, kurią atliko Julija Jegorova – tipininė eurovizinė daina.
D. Užkuraitis įsitikinęs, kad tokias dainas sau gali leisti tik tos šalys, už kurių atlikėjus daug balsuojama, o mažai valstybei reikia kažkokio „kabliuko“.
R. Zilnio nuomone, galbūt vertėtų bent kartą pabandyti ir į Euroviziją išsiųsti tokią dainą, kuri atitinka konkurso standartą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sujungė ypatinga šventė
Žemaitijos ir Klaipėdos krašto paribyje esančiuose Doviluose etnokultūros centro darbuotojai puoselėja abiejų kultūrų palikimą. Taip minint evangelikų liuteronų šventę „Amžinybės sekmadienis“ prisimintos ir ikikrik&scaro...
-
Tarp pretendentų į nacionalines premijas – M. Drėmaitė, M. Kavtaradzė, A. Kėleris
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė sąrašą 12-os kūrėjų, kurie pretenduoja gauti šių metų nacionalines premijas. ...
-
Kitąmet planuojama steigti vardines M. K. Čiurlionio stipendijas, paskatas restauratoriams
Lietuvos kūrėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio palikimą tyrinėjantiems ir patiems kuriantiems magistrantūros studentams nuo kitų metų planuojama skirti vardines stipendijas, trečiadienį pranešė Vyriausybė. ...
-
Parodoje – roboto atspausdintas porcelianas2
„Nors darbus sukūrė robotas, kūrybinis procesas reikalavo žmogiškos širdies“, – sako šiuolaikinės keramikos kūrėjas dr. Rokas Dovydėnas. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje pristatoma jo 3D molio spausdintu...
-
Šokio spektaklyje – saiko ir pertekliaus ribos
Du atlikėjai, valandą trunkantis pasirodymas, nenutrūkstamas ryšys, balansuojantis tarp pusiausvyros ir ribų nebuvimo. Taip jau visai netrukus žiūrovus pasitiks naujausias „Nuepiko“ šokio trupės kūrybinis darbas, šokio ...
-
Ilgai laukta „Bohemos“ premjera įvyko!4
Kauno valstybinis muzikinis teatras lapkričio 23 ir 24 dienomis pristatė jau antrąją šio sezono premjerą – scenoje karaliavo legendinė, po šešių dešimtmečių į Kauno teatrą sugrįžusi, Giacomo Puccini opera „B...
-
Amerikiečių rašytojas M. Finkelis: meno vagis išpildė slaptas mūsų fantazijas
Meno vagysčių pasaulis apgaubtas mįslių, o jo epicentre – unikalios ir paslaptingos asmenybės. Vienas tokių išskirtinių veikėjų yra Stéphane’as Breitwieseris – prancūzų meno vagis, savo karjerą paskyręs aistringai, ...
-
G. Nausėda iš būsimojo kultūros ministro tikisi didesnio finansavimo šiai sričiai10
Prezidentas iš būsimojo kultūros ministro tikisi Kultūros pagrindų įstatymo įgyvendinimo, didesnio finansavimo kultūros darbuotojams, sako jo patarėja. ...
-
Užgeso rašytojas ir skulptorius J. Šikšnelis1
Klaipėdą pasiekė liūdna žinia apie netikėtą rašytojo, skulptoriaus ir buvusio Klaipėdos I. Simonaitytės bibliotekos vadovo Juozo Šikšnelio mirtį. Gruodžio pradžioje jis planavo pristatyti klaipėdiečiams savo naujausią roman...
-
Lietuvos radijo 100-mečiui – speciali programa1
Seimui dar 2021-ųjų pavasarį paskelbus 2026-uosius Lietuvos radijo metais, Kultūros ministerija parengė minėjimo programą ir siūlo ją tvirtinti Vyriausybei. Taip būtų paminėtas Lietuvos radijo šimtmetis. ...