- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šių metų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatais tapo skulptorius Vladas Vildžiūnas, literatūrologas Kęstutis Nastopka, architektas Eugenijus Miliūnas, dirigentas Modestas Pitrėnas, menininkas Žilvinas Kempinas, scenografas Vitalijus Mazūras.
Skulptorius V.Vildžiūnas įvertintas už viso gyvenimo kūrybą. Jam apdovanojimas skirtas už „modernios nacionalinės kultūros vizijos įkūnijimą ir laisvos dvasios kultūros židinio puoselėjimą“.
Laureatus rinkusi Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija diskutavo, ar šį apdovanojimą skirti jam, ar aktoriui Donatui Banioniui, pirmadienį per spaudos konferenciją sakė komisijos narys, fotomenininkas Stanislovas Žvirgždas.
„Už visą gyvenimą galimas tik vienas laureatas, tai mes turėjome rinktis. (...) Balsai lėmė V.Vildžiūnui, todėl ir buvo išrinktas. Diskutuota buvo daug ir dėl abiejų kandidatų“, - kalbėjo jis.
Literatūrologui, literatūros kritikui K.Nastopkai premija atitenka už „pasaulinį pripažinimą pelniusios lietuviškosios semiotikos plėtojimą ir literatūros kūrinių suvokimo meną“.
„K.Nastopka - už literatūrologinį ir literatūros kritiko darbą, bet ne už mokslinį darbą mes jį vertinome, o vertinome už kūrinių suvokimo meną, kadangi žmogus labai plačiai žiūri ne tik į literatūrą, bet lygina su kitomis meno sritimis - tai retas atvejis“, - teigė laureatus pristatęs S.Žvirgždas.
Architektas E.Miliūnas apdovanotas už „konceptualių architektūros erdvių suvokimą, už šiuolaikinių visuomenei reikšmingų pastatų sukūrimą“.
„Architektas E.Miliūnas - žinoma, už “Žalgirio„ areną ir Šiaulių areną. Tai yra tikrai modernūs pastatai, kur ne visada paisoma to gryno, primityvaus funkcionalumo - sakykime, ten yra labai įdomiai laiptai padaryti, (...) labai gražiai sujungtas tas pats pastatas su aplinka, surasta erdvių proporcija, plokštumų proporcija - daug dalykų. Aišku, svarbu ir funkcionalumas tokiems objektams“, - kalbėjo fotomenininkas.
Dirigentas M.Pitrėnas pagerbtas už „platų kūrybinį mostą interpretuojant klasikinę ir šiuolaikinę muziką bei lietuviškos muzikinės kultūros sklaidą“.
„Jis labai įdomiai interpretuoja klasikinę ir šiuolaikinę muziką. Dar be to, kad stengiasi skleisti plačiau lietuvišką muzikinę kultūrą - tas irgi labai svarbu“, - sakė S.Žvirgždas.
Vizualaus meno kūrėjas Ž.Kempinas premiją gaus už „minimalistinės šiuolaikinio meno kalbos įtaigą ir jos tarptautinį rezonansą“.
„Jau vien tai, kad užsienyje jo darbas yra šalia P.Picasso (P.Pikaso), aš manau, lemia labai daug“, - teigė fotomenininkas.
Scenografas Vitalijus Mazūras apdovanojamas už „Lėlių teatro virsmą ryškiu Lietuvos kultūros reiškiniu, už kūrybos sąsajas su etnine lietuvių pasaulėjauta“.
„Lėlių teatre jis tikrai padarė perversmą, kuris tapo tikrai visos Lietuvos reiškiniu“, - apie sprendimą premiją skirti V.Mazūrui kalbėjo komisijos narys.
Pasak S.Žvirgždo, premijų vertų laureatų buvo ir daugiau, bet komisijai teko atrinkti šešis, mat premijų gali būti teikiama tik tiek. Be šių apdovanojimų šiemet liko ne tik D.Banionis, bet ir tokie garsūs kūrėjai kaip režisierius Algimantas Puipa, dirigentas Vytautas Miškinis, kurie buvo patekę į pretendentų dvyliktuką.
104 tūkst. litų siekiančios premijos teikiamos kasmet už reikšmingiausius pastarųjų septynerių metų darbus kultūros ir meno srityje arba už ilgametį kūrėjo indėlį į kultūrą ir meną.
Premijų laureatų diplomai ir ženklai įteikiami Lietuvos valstybės atkūrimo dienos (Vasario 16-osios) proga.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tyrėjas V. Valiušaitis darbo ginčų komisijai skundžia atleidimą iš M. Mažvydo bibliotekos
Tyrėjas Vidmantas Valiušaitis kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl galimai neteisėto atleidimo iš darbo Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, trečiadienį pranešė Lietuvos krikščionių darbuotojų profesin...
-
Lietuvių gyvenimas sovietmečiu: laisvalaikį praleisdavo eilėse?5
Nusikelkime į sovietmetį ir prisiminkime to meto žmogaus kasdienybę. Į buvusią areštinę Vilniuje sugrįžo paroda, pasakojanti apie gyvenimą sovietinėje Lietuvoje, o šią erdvę papildė ir ekspozicija „Gastronomas“. ...
-
Išskirtinė muzikinė fiesta „Kaunas Blues 2024“ – jau visai netrukus
Spalio 11–12 d. Kaunas ir visa Lietuva sulauks didžiulės muzikinės šventės – festivalio „Kaunas Blues 2024“, vyksiančio antrus metus iš eilės ir jau tapusio tokiu, kurio po pirmųjų metų spėjo pasiilgti klausytoja...
-
LRT taryba paskelbė naują konkursą į LRT etikos kontrolieriaus pareigas1
Visuomeninio transliuotojo LRT taryba paskelbė naują konkursą eiti LRT etikos kontrolieriaus pareigas. ...
-
Tryliktasis „Avanti“: jungdami jėgas pranokstame save pačius
Kasmet unikaliais koncertais stebinantis festivalis „Avanti“ šįmet kviečia patirti kur kas daugiau nei aukšto lygio kamerinę muziką. Tryliktą kartą VDU kamerinio orkestro su festivalio vadove Rita Bieliauskaite organizuojamas re...
-
Lietuvos bankas išleidžia monetą į UNESCO įrašytai šiaudinių sodų tradicijai
Lietuvos bankas (LB) trečiadienį pradeda pardavinėti naują proginę dviejų eurų monetą, skirtą pasaulyje pripažintai šiaudinių sodų tradicijai Lietuvoje. ...
-
Mirė skulptorius J. Lebednykas
Antradienį mirė lietuvių skulptorius Juozas Lebednykas. Jam buvo 77-eri. ...
-
Klaipėdoje gimė nauja legenda: meno kūrinys ir personažas – greta6
Klaipėdoje gimė nauja legenda – prie pastato sieną puošiančios freskos dažną dieną stovi jos herojus ir drauge su savo augintiniais atkartoja meno kūrinio siužetą. Taip klaipėdiečiai susipažįsta su režisieriumi Virginijumi Vy&scaron...
-
Festivalis „Aura“: šokis šešėliuose, ritualai už taiką ir nuogumo egzaminas3
Į Kauną grįžta jau 34 metus skaičiuojantis Tarptautinis šokio festivalis „Aura“. Šiuolaikinio šokio tradicijas be pertraukos puoselėjantis renginys ištikimai laikosi savo vizijos: festivalyje – tik pripažint...
-
Vilniuje atidarytas pirmasis kultūrinis baras1
Vilniuje antradienį atidarytas pirmasis kultūrinei veiklai skirtas baras-dainykla „Estradà“, vakare čia vyks diskusija apie įstaigos veiklą ir nemokamas koncertas. ...