Tarptautinės šokio dienos išvakarėse – sekmadienį uostamiesčio šokio meno gerbėjai ir entuziastai kviečiami į įspūdingą re(n)ginį Klaipėdoje.

Kaip vitaminų dozė

„Tai vitaminų dozė po ilgos žiemos“, – taip Šokio dienai skirtą šou programą pavadinimu „Žvaigždėta pilnatis“ apibūdino baleto šokėjas ir choreografas Aurelijus Liškauskas.

Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre aistringus tango, temperamentingus flamenko, šiuolaikinio šokio etiudus, lietuvių liaudies šokio bei klasikinio baleto kompozicijas atliks teatro ir televizijos žvaigždės.

Muzikinio teatro sceną pirmąkart išbandys šokėjas Deividas Meškauskas ir aktorė Ineta Stasiulytė, įvairių šokio stilių meistras ir televizijos projektų choreografas Marijanas Staniulėnas. Netikėtomis choreografinėmis linijomis žiūrovus stebins šiuolaikinio šokio atlikėjas Petras Lisauskas, „West Coast b-boys“ breikeriai, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, Klaipėdos universiteto Choreografijos katedros šokėjai.

Visas būrys – svečių

„Klaipėdos muzikiniame teatre šoksime pirmąkart. Žiūrovams parodysime specialiai šiai progai sukurtas aistringas tango kompozicijas, kuriose vaizduojami dviejų žmonių – vyro ir moters – santykiai. Beje, jose bus ir trupinėlis erotikos“, - intrigavo įvairių televizijos šokių projektų dalyvis D.Meškauskas.

M.Staniulėnas atskleidė, jog „Žvaigždėta pilnatis“ Klaipėdoje jam bus savotiškas sugrįžimas: „Pastaruoju metu daugiau dirbu kaip pedagogas ir choreografas. Šokėjo amplua pastarąjį kartą pasirodžiau drauge su Lina Puodžiukaite šokio spektaklyje „Tarp“. Klaipėdos muzikiniame teatre šoksiu po ilgesnės pertraukos. Simboliška, jog būtent Šokio dieną“.

„Žvaigždėtoje pilnatyje“ žiūrovai turės galimybę pamatyti ir šiuolaikinio šokio atlikėją P.Lisauską. Tarptautinio pripažinimo sulaukusiame „Granhøj Dans“ kompanijos spektaklyje „Man & Mahler“ šokantis menininkų grupės „Žuvies akis“ narys į Šokio dienai skirtą renginį atvyks tiesiai iš Danijos. Klaipėdiečių šventėje jis – jungiamoji įvairių šokio etiudų grandis.

 „Mano kuriamas personažas keliaus per savo fantazijas. Dauguma mažų jungiamųjų solo ar duetų bus pagrįsti struktūrizuota improvizacija. Dar į šou programą įtraukta ir ištrauka iš spektaklio „Aikštelėje laisvų vietų nėra“, – pasakojo P.Lisauskas.

Šiuolaikinio šokio kūrinys „Aikštelėje laisvų vietų nėra“, nagrinėjantis vyrų tapatybes, jo choreografei Agnijai Šeiko šiemet pelnė Auksinį scenos kryžių.

Sugrįžo į uostamiestį

Šokio dienai skirtame renginyje publika vėl išvys jausmingosios Anos Kareninos vaidmenį to paties pavadinimo AǀCH šokio teatro spektaklyje sukūrusią baleto šokėją Beatą Molytę-Kulikauskienę. Solinis flamenko pasirodymas sekmadienio vakarą ženklins ir šokėjos sugrįžimą į Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupę.

„Pagaliau grįžau namo, tad ir jaučiuosi kaip namie, – sakė uostamiestyje šokėjos karjerą pradėjusi artistė. – Tiesiog dabar kiek kitaip vertinu savo darbą, profesiniu požiūriu esu pasisėmusi daugiau patirties, labiau subrendusi. Visu tuo pasidalyti noriu ir su savo kolegomis.“

Šokio dienai skirtame koncerte publika išvys įspūdingiausius Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės šokių pasirodymus – ištraukas iš šokio spektaklių „Kruvinos vestuvės“ (choreografas Jurijus Smoriginas), „Sveikas, Čarli!” (choreografė Lita Beiris), „Meilė prie jūros“ ir kitų. Greta profesionalių šokėjų scenoje pasirodys šokių mokyklos „Coda“ ir Aušros Krasauskaitės baleto studijos šokėjos. Choreografinius etiudus lydės kino filmų garso takelių, kita gerai žinoma muzika, skambės smuiko, violončelės solo.

Dirba ir švenčia

Šokio kritikė, Klaipėdos universiteto Choreografijos katedros vedėja docentė Violeta Milvydienė pastebėjo, jog šokėjų profesinei šventei skiriamas dėmesys valstybės lygmeniu anaiptol nėra pakankamas. „Valdininkai, galbūt net kultūros ar švietimo ir mokslo ministrai nežino ir nešvenčia šios dienos. Tačiau, kaip sakoma, – „šunys loja, o karavanas eina toliau“. Tad mes, dirbdami savo mėgstamą darbą, vienaip ar kitaip pažymime šią visiems choreografams svarbią šventę“, – teigė V.Milvydienė. 

Pasak A.Liškausko, Šokio dienos šventė svarbi tiek, kiek patys šokėjai nori ir gali skirti jai dėmesio. Balandžio 28-ąją Tarptautinės šokio dienos proga Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupė žiūrovams pristatys leidinį „Šokėjo užrašai“, reprezentuojantį profesionalųjį šokio meną ir teatro šokėjus.

„Žvaigždėta pilnatis“ – balandžio 28 d. 17 val. Klaipėdos muzikiniame teatre.

Šventės ištakos

Šokio diena kalendoriuje atsirado 1982 m. balandžio 29 d. UNESCO tarptautinės šokio tarybos (CID) iniciatyva. Šią dieną gimė ir prancūzų baletmeisteris Jeanas Georgesas Noverre’as (1727–1810). Jis buvo žymus choreografijos meno reformatorius ir teoretikas, „šiuolaikinio baleto tėvas“.

Šokio menas kilo iš liaudiškų apeigų – šokių, skirtų padėkoti ir pagarbinti dievus. Vėliau jis tapo tiesiog malonumu, pramoga bei scenos menu, kuris jungia emociją, kūno plastiką ir lankstumą. Vis dėlto šokis ilgai tebuvo operos ar vaidinimo dalis. Savarankiška scenos meno šaka baletas tapo tik XVIII a. antroje pusėje, kai prancūzų baletmeisteris J.G.Noverre’as įgyvendino reformas: jis atskyrė baletą nuo operos ir sujungė su antikine pantomima.

Šiandien gyvuoja be galo daug atskirų šokio krypčių, stilių ir visų jų ištakos neabejotinai susijusios su klasikiniu šokiu.