Pristatydama knygą G. Dirmauskaitė rašo: „Knyga skiriama stebėtojams – tai galimybė virsti balandžiu ir nardant tarp miesto pastatų stebėti svetimus gyvenimus, susivejančius ir išsivejančius tarsi siūlų kamuolys. Jų lietimosi taškas – kartais lengvas stuktelėjimas petimi prasilenkiant gatvėje, netikėtai sutiktas atidus žvilgsnis ar nugirstas iš pažiūros nereikšmingas žodis. Kaip visa tai paveikia tolimesnes susikirtusių gyvenimų trajektorijas? Jeigu tik Anuška nebūtų prapylusi aliejaus…“

Pasakodama apie pačius pirmus savo tekstus, debiuto „pãžeme“ autorė sako neprisimenanti kada, bet buvo momentas, kuomet suprato, jog rašydama gali sukurti savitą pasaulį ir jį vartyti kaip tik užsigeidžia. „Pirmose klasėse parašiau rašinėlį apie į kambarį įskridusią vaivorykštės kraštą ir jo šaižų juoką. Mokytoja nepatikėjo, kad tai mano rašyta. Tada – vienas po kito pildomi sąsiuviniai, daug pradžių, bet nieko iki galo. Visada tas nelemtas trisdešimtas puslapis, kurio nesugebėdavau perkopti“, – prisimena G. Dirmauskaitė.

Romanas „pãžeme“ – pirmoji knyga, parašyta iki galo. Tačiau ji – be 30-to puslapio. Kodėl? „Nes visi ankstesni bandymai parašyti knygą baigdavosi ties šiuo nelemtu skaičiumi“, – šypsosi autorė.

Leidyklos nuotr.

VDU Kūrybinių industrijų ir Vaidybos studijų absolventė Greta Dirmauskaitė apie save pasakoja: „Gimiau, augau ir baigiau studijas Kaune. Dabar esu nepriklausoma menininkė – vaidinu, režisuoju, rašau scenarijus ir pjeses, laviruoju tarp kino ir teatro ir vis dažniau nuklystu į literatūrą“.

Vos paskelbus, kad bus išleista Gretos knyga, jaunosios autorės buvo paklausta, o ką ji pati mėgsta skaityti, kuriuos rašytojus įvardytų. „Knygų tiek daug, o laiko tiek nedaug, tad rizikuoju retai – dažniausiai renkuosi klasiką. Retai kada imuosi naujai išleistų knygų, o jei ir imiuosi, stengiuosi apeiti visas populiariausias ar bent palaukti, kol kalbos apie jas šiek tiek aprims. Kai mokiausi vaidybos – labai pamėgau Dostojevskį dėl neišsemiamų monologų. Baigusi mokyklą nustūmiau lietuvių rašytojus į šalį, tačiau vėliau labai pamėgau K. Sabaliauskaitę. O dėl autoriteto – jų labai daug ir visi suteikė man daug skirtingų dalykų. Žavi vienų sklandus rašymo stilius, kitų – istorijos pasakojimas, kūrybingumas. Ir visgi, jei visiškai nuoširdžiai, – dar neišaugau iš „Hario Poterio“ serijos“, – atskleidė G. Dirmauskaitė.

Rašytojų sąjungos leidykla primena, kad 2021-aisiais pasirodė ir Mindaugo Kirkos, „Pirmosios knygos“ konkurso poezijos kategorijos laureato, debiutinė eilėraščių knyga „Dangus užsitraukia ledu“, kurios viršelyje panudota Jolantos Vareikaitės iliustracija. Autorius sako, jog ši knyga – tai lyg atspindys. Ne visada tobulas, apgaulingas, jame kažko esama, o kitkas – tik iliuzija, kažkas iškreipta ir netikra. Tai netobulo pasaulio, netobulų žmonių, netobulos meilės ir Dievo atspindys užšąlančioje, bet gyvybės pilnoje upėje.

„Gimiau 1987 metų lapkričio pabaigoje. Tikriausiai buvo šalta ir darganota, nepamenu. Keistas metas – dalis gyvybės mirusi, dalis tebemiršta, o dar kita bando išgyventi, laukdama savosios properšos. Privilegija būti žmogumi ir, nepaisant amžinųjų dėsnių, tiesiog gyventi, stebėti, būti nuolat tapomu paveikslu, o kartais – tiesiog atspindinčiu paviršiumi“, – poetiškai pasakoja Mindaugas Kirka.

Leidykla praneša, jog pradedantieji rašytojai „Pirmosios knygos“ konkurse savo jėgas galės išbandyti ir šiemet. Infomacija apie būsimą konkursą ir jo sąlygas pasirodys atskiru pranešimu.