- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po šimtmečio pertraukos į Stelmužės bažnyčios varpinę Zarasų rajone grąžintas varpas, jis šeštadienį vidurdienį suskambės pirmą kartą.
Anot savivaldybės pranešimo, varpą Stelmužės Viešpaties Jėzaus Kryžiaus bažnyčiai padovanojo kolekcininkas Ramutis Petniūnas.
„Stelmužės istorija yra nepelnytai užmiršta, todėl ir kilo mintis šią vietą atgaivinti, pažadinti, o varpas tam puikiai tinka. Juk, jei varpas muša, tai reiškia, kad vieta yra gyva“, – sakė jis.
Stelmužės varpinei dovanotas varpas pagamintas 1889 metais Rygoje.
Zarasų rajono savivaldybė parėmė varpo mechanizmo įrengimo darbus.
Zarasų krašto muziejaus direktoriaus Arvydo Veikšros teigimu, būtent varpo mechanizmo įrengimas buvo vienas sudėtingiausių iššūkių.
„Varpo dūžių intervalą skaičiuojantys krumpliaračiai pagaminti pasinaudojus senųjų varpinių laikrodžių mechanizmų principu. Turėjo būti tiksliai apskaičiuotas krumplių skaičius ir perdavimo mechanizmų dydžių santykis, kad varpas skambėtų teisingu, žmogaus ausiai priimtinu intervalu“, – sakė jis.
Stelmužės dvaro kompleksui priklausantis XVI amžiaus palikimas – Viešpaties Jėzaus Kryžiaus filijinė bažnyčia ir varpinė – vieni iškiliausių ir seniausių išlikusių medinės sakralinės architektūros statinių Lietuvoje.
Jei varpas muša, tai reiškia, kad vieta yra gyva.
Stelmužės bažnyčia laikoma seniausia medinės architektūros palikimu Lietuvoje. Ji minima jau XVI amžiaus dokumentuose kaip Berkenų koplyčia.
Bažnyčia pastatyta vien pjūklu ir kirviu, tik durų lentos sutvirtintos vinimis. Puošniausias ir išskirtinis pastato eksterjero elementas – pagrindinį fasadą juosiantis dvylikos kolonų portikas.
Bažnyčios viduje yra išlikusių vertingų baroko puošmenų: 1713 metais pagamintas Subatės/Stelmužės meistrų kurtas altorius su skulptūromis ir sakykla, iš akmens iškaltas ir metaliniu lanku sutvirtintas grūstuvo formos indas, skirtas šventam vandeniui laikyti, du iš metalo pagaminti, barokiškais ornamentais papuošti nešiojami šviestuvai.
Stelmužės varpinė pastatyta XVII amžiuje. Architektūriškai tai gana retas Lietuvoje varpinių tipas, kurį sudaro apjungtos dvi skirtingos formos: varpų bokštas ir sandėlis.
Senasis Stelmužės varpas, kaip ir dauguma varpų Lietuvoje, dingo Pirmojo pasaulinio karo metais. Artinantis vokiečių kariuomenei, Rusijos imperijos valdžia nutarė nepalikti priešui žaliavos karo pramonei ir davė įsakymą varpus nukabinti bei išgabenti į Rusijos gilumą. Tuo metu išvežta apie 90 proc. bažnyčiose turėtų varpų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Keliautojo M. Šalčio premija – „Info TV“ žinių vedėjui V. Jakovlevui1
Žymaus Lietuvos visuomenės veikėjo, rašytojo, keliautojo Mato Šalčiaus premiją šiemet nutarta skirti žurnalistui, „Info TV“ žinių vedėjui Viktorui Jakovlevui. ...
-
Kviečia meno atstovus pretenduoti į finansavimą: trejus metus skirs iki 100 tūkst. eurų1
Vilniaus savivaldybė trečius metus rengia konkursą dėl finansavimo kultūros įstaigoms. Jį laimėjusiems profesionaliojo meno atstovams trejus metus bus skiriama iki 100 tūkst. eurų kasmet. ...
-
Istorikas V. Rakutis: karų esmė nesiskiria, skiriasi tik formos2
Bestselerio „Prieš panyrant į sutemas. Lietuva XVIII amžiuje: kai ir Lenkija, ir Varšuva buvo mūsų“ autorius Valdas Rakutis savo naujoje knygoje ėmėsi taikoje ieškoti karo ir kare – taikos. „Karas ir taika yra...
-
Paklausyti Afrikos bliuzo – į Panemunės pilį
Rugpjūčio 6 d. Tauragės džiazo festivalis keičia savo lokaciją ir Panemunės pilyje (Jurbarko raj.) organizuoja išvažiuojamąjį festivalio koncertą, kuriame pasirodys pasaulinio lygio žvaigždė – Bai Kamara Jr. su grupe „Voodoo Sn...
-
Kauno kiemuose vėl aidės įvairiaspalvė kultūra7
Rugpjūčio 19–29 dienomis Kauno kiemuose ir vėl apsigyvens festivalis „Kultūra į kiemus“ – renginių ciklas, kurio metu net 11-oje Kauno mikrorajonų skambės populiarioji ir eksperimentinė muzika, bus rodomi filmai ir vaizdo insta...
-
Žvilgsnis į festivalio „ConTempo“ užkulisius: pasirodymuose – sudėtingi techniniai sprendimai1
Daugybę dienų trunkantis pasiruošimas, naktimis išbandomi vizualiniai sprendimai ir keliasdešimt prie jų dirbančių techninio personalo darbuotojų – visa tai tam, kad žiūrovus jau netrukus pasiektų kokybiškas „Co...
-
Pagrindinės spektaklio herojės – mikrodalelės1
„Mikroskopinis pasaulis yra chaotiškas, bet labai įdomus“, – tikina menininkai Valtteris Alanenas ir Aatis Hanikka. Kūrėjai iš Suomijos rugpjūčio 6–7 d. Kaune pristatys išskirtinį pasirodymą, žiūrovus nukel...
-
Įvykis (ne tik) Kauno meno lauke1
Tapyti galima naudojant lesiravimo techniką. Taip išgaunant perregimus, apie spalvą subtiliai užsimenančius, sluoksnius. Tapyti galima ir pastoziška maniera – potėpiais, kurie aklinai uždengia drobės paviršių. Nepaisant to, k...
-
Naujosios akvarelės bangos5
Jeigu paprašyčiau įsivaizduoti akvarelės technika atliktą darbą, koks vaizdinys iškiltų galvoje? Rugių lauko peizažas, vandens lelijos upelyje ar abstrakcionizmo išraiškų pilnas piešinys? Ši postimpresionistin...
-
Kafkiškas fantazmo ir archetipų pasaulis
Neseniai pasirodė mūsų garsiojo prozininko Petro Venclovo prozos knyga „Rožių kvapas – pelynų kartumas“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2024). Joje – trys solidžios apimties prozos kūriniai, kuriuos drąsiai galima vadinti mažaisiais r...