Mirė muziejininkas E. J. Morkūnas

  • Teksto dydis:

Antradienio vakarą Lietuvos liaudies buities muziejus pranešė apie žinomo muziejininko Eligijaus Juvencijaus Morkūno mirtį.

„Su giliu liūdesiu pranešame, jog šiandien, rugsėjo 19 d., netekome muziejininko, etninės kultūros tyrinėtojo, technikos vertybių eksperto, 2021 m. nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureato, humanitarinių mokslų daktaro Eligijaus Juvencijaus Morkūno (1945 – 2023). 

Lietuvos liaudies buities muziejui jis paskyrė virš 50 savo gyvenimo metų, įgijo daugiau nei 30 000 eksponatų, įrengė per 40 ekspozicijų. Jam pasiūlius į muziejų buvo atkelta dauguma miestelio bei kitų muziejuje esančių pastatų. 2023 m. vasario 16 d. už reikšmingus darbus puoselėjant Lietuvos etnografinių regionų tradicinę kultūrą, už novatoriškų muziejininkystės idėjų įgyvendinimą dr. E. J. Morkūnas buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.

Nuoširdžiai užjaučiame žmoną Gražiną Teodorą, dukras Aistę, Šarūnę ir Radvilę, kitus artimuosius bei visą LLBM bendruomenę. Mums visiems tai didžiulė netektis“, – rašoma Lietuvos liaudies buities muziejaus feisbuko paskyroje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Albinas Vaškevičius

Albinas Vaškevičius portretas
Eligijų Morkūną pažįstu 50 metų. Prieš jau beveik 50 metų buvau visuomeniniais pagrindais Muzikinio folklorinio būrelio prie LTSR Liaudies buities muziejaus ūkvedžiu, muzikantu, dainininku ir tada muziejuje suruoštų šešių švenčių Saulės grąžos, Pirmos vagos, Šienapjūtės, Linarūtės, Rugiapjūtės, Etnografinių ansamblių švenčių vienu iš organizatorių-dalyvių. Tada jautėme didelę paramą iš muziejaus darbuotojų, bet didžiulį priešiškumą jautėme iš Brazausko Kaišiadorių rajono komunistų partijos komiteto, kuris reikalavo, kad mes dainuotume rusų partizanų dainas ir žemę muziejuje Pirmos vagos šventėje artume su traktoriumi. Dėl didelio spaudimo turėjome išeiti iš muziejaus, bet muziejaus darbuotojus, o tame tarpe ypač Eligijų Morkūną, gerbiame už jų nuveiktus didelius darbus nepaisant komunistų ir KGBistų daryto didžiulio spaudimo ir mūsų būrelio palaikymą, kurį prisimename ir po 50 metų.

vištai daivai

vištai daivai portretas
lietuviškai rašoma rusai. Višta daiva, būtent tarybų valdžios - t.y. ministrų tarybos 1965 metų sprendimu tas muziejus įkurtas. Tokį muziejų norėta įkurti dar smetonos laikais. Deja. Be ministrų tarybos sprendimo ir gi būtų deja. Iškelta 18 šeimų kaimas, jų vietoje padėtas statyti muziejus. Atidarytas 1974 m. Juostą nukirpo komunistų partijos pirmasis Griškevičius.Puikiai pamenu - buvo neeilinis įvykis, juolab tautinių šokių būrelis (t.,y. ir aš) sudarė koridorių garbingam svečiui, aukščiausiai valdžiai. O kas buvo nepalankus tarybų valdžiai - šituos du žmones pažinojau. Svarinskas. Ir Zdebskis. Vienas Sibiran, kitą KGB anapilin.

Reda

Reda portretas
Užuojauta artimiesiems.
VISI KOMENTARAI 10

Galerijos

Daugiau straipsnių