Eidamas 81-uosius metus mirė skulptorius, nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Vladas Vildžiūnas.

V. Vildžiūnas skulptūras kurti pradėjo vaikystėje – droždavo šachmatus, o paauglystėje mamai dovanų išdrožė kryžių, kurį išsaugojo iki šiol.

Prieš pasirinkdamas studijuoti skulptūrą, sako galvojęs, kad jei nepavyks įstoti, bus dievdirbiu. Įstojęs, į dailės institutą buvo skulptoriaus Juozo Mikėno mokinys. Baigęs pradėjo kurti skulptūras – pradžioje iš medžio, vėliau metalo ir akmens skulptūras.

Daugiausia V. Vildžiūno skulptūrų galima pamatyti Vilniuje: Salomėja Nėris, Barbora, Laurynas Stuoka Gucevičius, Lietuviška baladė. Anykščiuose stovi skulptūra Kristui Nazariečiui, Druskininkuose – Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui. Taip pat jo skulptūrų yra Kaune, Jonavoje, Kelmėje, Palangoje.

Skulptorius sukūrė daug antkapinių paminklų Rasų kapinėse – Petrui Vaičiūnui, Kaziui Borutai, Vincui Mykolaičiui Putinui.

„Kūrybinis įkvėpimas – prasmingas išėjimas iš proto, kai ne protu sugalvoji ką nors, o tuo jausmu, intuicija. Logikos paradoksai atsiranda. Meno šaknys ir yra tas paradoksų dureles savo mąstyme pravert“, – 2012 metais yra sakęs V. Vildžiūnas.

Pernai skulptoriui V. Vildžiūnui įteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija už viso gyvenimo nuopelnus, taip pat moderniosios nacionalinės kultūros vizijos įkūnijimą ir laisvosios dvasios kultūros židinio puoselėjimą.

Artimieji prašo vėlioniui pagerbti nenešti brangių vainikų, krepšelių ir puokščių, o verčiau kad ir kuklią sumą paaukoti neįgyvendintai skulptoriaus svajonei – padovanoti Lietuvai jo naujausią kūrinį „Ramybės karalius“. Aukas prašoma pervesti VŠĮ „Vilniaus Jeruzalės meno centras“, a/s LT187044060001023124.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė užuojautą dėl vieno iškiliausių šalies menininkų, skulptoriaus V. Vildžiūno mirties.

  „Kūrybingas ir drąsus, turėjęs unikalų talentą pajusti medį, akmenį, metalą, V. Vildžiūnas nuo jaunystės metų savo skulptūrose įskeldavo Laivės ir Nepriklausomybės viltį. Sudėtingomis sovietmečio sąlygomis kūręs menininkas visai tautai primindavo, kad Lietuvos istorija nenutrūko. Jo namuose nuolat burdavosi menininkai ir intelektualai, iš kurių lūpų ir širdžių sklindantis Laisvės troškimas padrąsindavo ir kitus", - sakoma užuojautoje.

  Šalies vadovės teigimu, skulptorius buvo ištikimas savo valstybės pilietis, iki paskutinių dienų aktyviai dalyvavęs Lietuvos kūrime, savo laikysena, kruopščiu ir sąžiningu darbu įkvėpęs ne vieną menininkų kartą.

  Dėl šios netekties Prezidentė pareiškė užuojautą V. Vildžiūno artimiesiems ir visiems Lietuvos žmonėms, kurių atmintyje skulptorius išliks kaip didi Lietuvos kultūros asmenybė.

„Tokių įspūdingų skulptūrų kaip paminklo Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui  Druskininkuose, Laurynui Stuokai-Gucevičiui, „Lietuvos baladė“ ir „Barbora“ Vilniuje, monumento Lietuvos tremtiniams Vorkutoje autorius amžiams įrašė save į Lietuvos kultūros istoriją“, – sakoma Ministro Pirmininko užuojautoje.