„Romuvos“ vaidila Jonas Vaiškūnas atkreipė dėmesį, kad Religinių bendrijų ir bendruomenių įstatymas numato galimybę visoms juridinio asmens teises turinčioms religinės bendruomenės ir bendrijoms gauti valstybės paramą kultūrai, švietimui bei labdarai.

„Tačiau šitas įstatymas netaikomas. (...) Socialinės apsaugos ir darbo ministrės, berods, Monikos Navickienės, pasirašytas aplinkraštis savivaldybėms aiškiai nurodo, kad skelbiant NVO ir religinių bendruomenių ir bendrijų paramos projektus remti tik tradicines religines bendrijas“, – antradienį per spaudos konferenciją Seime sakė J. Vaiškūnas.

Pagal įstatymą, valstybė pripažįsta devynias Lietuvos istorinio, dvasinio bei socialinio palikimo dalį sudarančias tradicines Lietuvoje egzistuojančias religines bendruomenes ir bendrijas: lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų.

„Įstatymai, jeigu jie yra, turi veikti. Kreipsimės dėl aplinkraščio, kuris baigia galioti 2025 metais, (...) Tikiuosi, tą pakeis“, – sakė J. Vaiškūnas.

Anot jo, „Romuva“ neplanuoja siekti tradicinės religinės bendrijos statuso.

„Mes esame tradicinė religinė bendrija. Ar Lietuvoje gali būti kas nors tradiciškesnio už tuos, kurie yra nuo akmens, Narvos kultūros, neolito, baltai?“ – tvirtino vaidila.

„Mes be jokių dokumentų esame tradicinė. O siekti tradicinės (bendrijos statuso – BNS) neturėtų būti tikslas, nes nėra įstatymo, kuris tradicinėms valstybės pripažintoms religinėms bendrijoms suteiktų didesnes teises negu kitoms pripažintoms“, – pabrėžė jis.

Praėjusią savaitę Seimas suteikė valstybės pripažinimą senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“.

Su valstybės pripažinimu „Romuva“ įgijo teisę į žemės mokesčio lengvatą, jos kriviai bus privalomai valstybės draudžiami socialiniu draudimu, o santuokos prilyginamos sudarytoms civilinės metrikacijos įstaigoje.

Be to, „Romuvos“ tikėjimo galima bus mokyti konfesinėse mokymo įstaigose tikybos dėstymo programas užregistravus Švietimo ir mokslo ministerijoje ir jai pateikus mokytojų kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus bei atitinkamos religinės bendruomenės ar bendrijos dvasinės vyresnybės prašymą.

XX amžiuje įkurta „Romuva“ yra daugiausia Lietuvoje veikianti neopagoniškoji religinė bendrija. Savo skelbiamą tikėjimą ji grindžia baltų religine tradicija, kurią sudaro lietuvių, latvių ir prūsų religinis paveldas.

Organizacijos nuostatuose skelbiama, kad pasaulis yra visuotinai gyvas, o gyvybę reikia gerbti bei mylėti. Anot „Romuvos“, gyva yra ir saulė, vanduo, medis, gyvas akmuo ir panašiai.

Šventybę įkūnija dieviškosios galios: Dievas (Praamžius, Sotvaras ...), Perkūnas, Laima, Žemyna, Gabija, Veliuona, Vėlinas ir visi kiti dievai bei deivės. Bendrijos teigimu, šventumas reiškiasi per gamtą, taip pat gerbiama šventoji ugnis ir duona, šventieji medžiai, žolynai, upės, ežerai, šaltiniai, akmenys, kalnai, gyvūnai ir kita, „nes jie yra dievų tarpininkai, pasireiškiantys šventame laike ir šventoje erdvėje“.

Nuo 2014 metų „Romuvos“ krivės pareigas eina Inija Trinkūnienė.

Per 2001 metų gyventojų surašymą senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1,2 tūkst. gyventojų, 2011 metais – 5,1 tūkst. gyventojų.