- Pranešimas spaudai
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Saulė Paltanavičiūtė
-
S. Paltanavičiūtė apie Lietuvos gamtos rekordininkus: kiekvienas organizmas turi kažką unikalaus
-
S. Paltanavičiūtė apie Lietuvos gamtos rekordininkus: kiekvienas organizmas turi kažką unikalaus
-
S. Paltanavičiūtė apie Lietuvos gamtos rekordininkus: kiekvienas organizmas turi kažką unikalaus
-
S. Paltanavičiūtė apie Lietuvos gamtos rekordininkus: kiekvienas organizmas turi kažką unikalaus
-
S. Paltanavičiūtė apie Lietuvos gamtos rekordininkus: kiekvienas organizmas turi kažką unikalaus
-
S. Paltanavičiūtė apie Lietuvos gamtos rekordininkus: kiekvienas organizmas turi kažką unikalaus
„Dirbu su vaikais, taigi gerai suprantu tikslios ir konkrečios informacijos svarbą“, – sakė biologė, knygų vaikams autorė Saulė Paltanavičiūtė. Meksikoje jau šeštus metus mokytoja dirbanti gamtininko ir knygų autoriaus Selemono Paltanavičiaus dukra knygas kartais rašo ir per atostogas, kurias būtinai praleidžia Lietuvoje su šeima ir draugais.
Į trečiąją savo knygą „Lietuvos gamtos rekordininkai“ biologė S. Paltanavičiūtė sudėjo žinias apie išskirtinius žinduolius, paukščius, varliagyvius, žuvis, vabzdžius, augalus bei grybus. Knygos autorės nuotraukomis iliustruotą knygą neseniai išleido leidykla „Alma littera“.
Kad vaikams, o ir jų tėvams būtų įdomiau skaityti, Saulė išskyrė neįtikėtinas gyvosios gamtos savybes ir sugebėjimus – kas Lietuvos gamtoje yra didžiausi, kas – gudriausi, kas gražiausiai muzikuoja, o kas išvis tingi ką nors daryti, su kuo galima draugauti, o ko geriau pasisaugoti.
Knygos herojai – tikri gamtos rekordininkai. „Kartais išmanome daugiau apie pasaulio gamtą nei apie augančius ir gyvenančius čia pat, mūsų kieme. Štai, paukščių Lietuvoje aptikta per 400 rūšių, o vabzdžių – net apie 18 000 rūšių. Lietuvos gamta pilna paslapčių, o augalai ir gyvūnai turi ypatingų gebėjimų“, – sakė trečios kartos biologė S. Paltanavičiūtė.
Vilniaus universitete baigusi biologijos studijas, studijavusi Švedijoje, Graikijoje rengusi švietimo kampanijas ir saugojusi jūrinius vėžlius, nuo 2018 metų Saulė gyvena Meksikoje, dirba gamtos mokslų mokytoja tarptautinėje vidurinėje mokykloje, savanoriauja neformalaus aplinkosauginio švietimo vaikams centre, keliauja ir fotografuoja gamtą. Knygoje „Lietuvos gamtos rekordininkai“ taip pat gausu jos padarytų nuotraukų.
„Gana dažnai esu prašoma patikrinti gamtos knygų vertimus, įvertinti, ar teisingai parašyti terminai, rūšių pavadinimai. Kartais pati maloniai nustembu, kiek enciklopedinių, vaikams skirtų knygų apie pasaulio gamtą yra išleidžiama. Pagalvojau, kad būtų įdomu turėti daugiau panašių knygų apie Lietuvos gamtą, – nors šalis mūsų nėra didelė, gamtos įdomybių čia pilna“, – įsitikinusi knygų autorė.
Saulė pasakoja, kad ženklu tokią knygą rašyti tapo lietuvių draugų nuostaba, jog mūsų šalyje irgi gyvena vėžliai. „Norėjau parašyti smagią knygelę, kurioje vaikai atrastų neįtikėtinų faktų apie tai, kas mus supa Lietuvos gamtoje“, – sakė ji.
Daug metų straipsnius ir knygas vaikams apie gamtą, keliones ir mokslą rašanti biologė į knygą norėjo įtraukti kuo daugiau įdomių dalykų. Ji neapsiribojo žinduoliais, aprašė ne tik skirtingų grupių gyvūnus, bet ir augalus, grybus. Organizmus knygos autorė sugrupavo į temas, atspindinčias Lietuvos gamtos įvairovę.
Saulei pačiai buvo įdomu daugiau sužinoti apie vorą – vandeninį sidabriuką, kuris savo gyvenimą leidžia po vandeniu. Jis neša oro burbulus į savo povandeninę slėptuvę, kurioje ir dauginasi, ir medžioja, ir sulaukia išsiritant voriukų.
„Kai būdama maža pirmą kartą iš arti pamačiau šikšnosparnį, jis man padarė didžiulį įspūdį, – pasakojo. – Nuostabūs ir nesuprasti gyvūnai. Labai smagios yra mažosios pelėdos – pavyzdžiui, žvirblinė pelėda, lututė, deja, retos ir įrašytos į Raudonąją knygą. Varles stebėjau nuo vaikystės, nors dabar jų mažėja. Ruoniai labai charakteringi, tikrai verta apsilankyti jų reabilitacijos centre Jūrų muziejuje. Vasarą man visada patinka spaudyti spriges ir gąsdinti žmones, kai šios netikėtai iššauna savo sėklas. Saulašarės yra unikalios savo gebėjimu gaudyti vabzdžius. Lietuvinė naktižiedė net turi Lietuvos pavadinimą savo lotyniškame pavadinime. Tulpės ne tik gražios, bet ir turi įdomią istoriją (tulpių manija), o pakalnutės yra nuodingos. Kiekvienas organizmas turi kažką unikalaus.“
Daugybę įdomių dalykų apie gamtą Saulė sužinojo dar vaikystėje, gilinosi į gamtos paslaptis ir vėliau, studijuodama biologiją, dirbdama. „Man visada patiko ir labai patinka laiką leisti gamtoje“, – sakė ir pridūrė, kad Meksikos gamtos įvairovė stebina: nuo dykumų iki snieguotų kalnų, nuo džiunglių iki ežerų.
Vieta, kurioje gyvena Saulė, nuo Lietuvos labai skiriasi. Čia auga kaktusai – opuncijos, bene visi krūmai spygliuoti. Šitaip jie prisitaikę saugoti savyje vandenį, bet aplinkui skraido kolibriai.
Lietuvą gal kiek primena vaizdas, kurį gali pamatyti prie upės, kur drėgniau ir auga didžiuliai medžiai – taksodžiai.
Lietuvoje ji praleidžia nemažai laiko – grįžta namo keletą kartų per metus, sako, nuo gimtinės niekuomet nenutolusi, o ir atstumas šiais laikais jau mažai ką reiškia.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mažosios Lietuvos gėrimo tradiciją saugo ir puoselėja
Mažosios Lietuvos gėrimas – kafija – šiemet įtrauktas į Lietuvos nacionalinį nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Šią tradiciją kitą savaitę vyksiančio festivalio „Lauksnos“ metu klaipėdiečiams p...
-
Tarptautinis Klaipėdos festivalis grįš į elingą
Rugpjūčio 2–14 d. ketvirtą kartą senojoje P. Lindenau laivų statykloje vyks tarptautinis Klaipėdos festivalis. Šiemet jis dedikuojamas Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 20-mečiui, tad festivalio programoje jungsis menininkų iš ...
-
D. Meškauskui – dar vienas įvertinimas
Lietuvos nacionalinių kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ ceremonijoje įvertinimą pelnė ir Klaipėdos dramos teatro aktorius Darius Meškauskas. Aktorius įvertintas už geriausią antraplanį vyro vaidmenį latvių režisierės Ilzės...
-
Plungėje rengiamas tarptautinis folkloro festivalis „Saulelė raudona“
Penktadienį Plungėje prasidės tarptautinis folkloro festivalis „Saulelė raudona“. ...
-
Lietuvoje – Europos archeologijos dienos
Penktadienį Lietuvoje prasidės šeštus metus vykstantis tarptautinis renginys – Europos archeologijos dienos. ...
-
Ieškoma naujo kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje
Kultūros ministerija trečiadienį pranešė paskelbusi Lietuvos kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje konkursą. ...
-
Atstatyti keturi Trakų pusiasalio pilies bokštai bus pritaikyti edukacijai, ekspozicijoms1
Po rekonstrukcijos atstatyti keturi Trakų pusiasalio pilies sienos gynybiniai bokštai bus pritaikyti edukacijai, ekspozicijoms. ...
-
Paminklo V. Kudirkai šešėlyje – džiaugsmas ir nuoskaudos
Prieš 90 metų visõs tarpukario Lietuvos dėmesį sukaustė mažas pasienio miestelis: Naumiestyje (dab. Kudirkos Naumiestis) buvo atidengtas Vinco Grybo sukurtas paminklas Vincui Kudirkai. Stebėtinai ilgos tiesiogiai radiofonu transliuotos i&sc...
-
T. Okmanui ir E. Sabaliauskui suteiktas nacionalinio mecenato vardas
Vyriausybė nusprendė suteikti Tomui Okmanui ir Eimantui Sabaliauskui nacionalinio mecenato vardą už skirtą 1 mln. 22,5 tūkst. paramą viešajai įstaigai „Mėlyna ir geltona“, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
Vyriausybė – už teisę žurnalistams nemokamai gauti politinių organizacijų narių duomenis
Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė siūlymui įtvirtinti teisę žurnalistams neatlygintinai gauti aktualius ir istorinius politinių organizacijų narių duomenis. ...