R. Ostlundo vizitine kortele tapusį nejaukaus humoro stilių perteikiantis filmas vaizduoja modelius ir turtuolius kruiziniame laive, staiga sužinančius, kad netikėtai susiklostę įvykiai sukėlė pavojų jų statusui.

„Iš tikrųjų turėjome vienintelį tikslą – sukurti jaudinamą filmą žiūrovams ir pateikti susimąstyti verčiantį turinį“, – priimdamas apdovanojimo statulėlę per iškilmingą ceremoniją Prancūzijos Rivjeroje sakė režisierius.

„Suteikti jiems pramogą, [paskatinti] užduoti klausimų sau, išeiti po seanso ir turėti apie ką kalbėtis“, – pridūrė jis.

48 metų režisierius jau anksčiau atliko chirurginį pjūvį, kad prasiskverbtų po šiuolaikinių bourgeois malonaus gyvenimo luobu, sukūręs meno pasaulio parodiją „Kvadratas“ (The Square“), pelniusią 2017 metų Kanų „Auksinę palmės šakelę“.

„Liūdesio trikampis“, pavadintas pagal veido sritį, kurioje suraukus antakius susidaro raukšlių, buvo minimas kaip vienas ankstyvųjų favoritų pelnyti pagrindinį apdovanojimą per 12 dieną kino fiestą, kurios konkursinėje programoje buvo pristatyta iš viso 21 juosta.

Iš tikrųjų turėjome vienintelį tikslą – sukurti jaudinamą filmą žiūrovams ir pateikti susimąstyti verčiantį turinį.

Anot režisieriaus, jo naujasis filmas turėtų būti suprantamas kaip kapitalizmo ir jo ekscesų kritika.

Vienoje iš pagrindinių scenų prabangios jachtos kapitonas, kurį suvaidino JAV žvaigždė Woody Harrelsonas (Vudis Harelsonas), ir rusų milijardierius, abu girti, cituoja filosofą Karlą Marxą (Karlą Marksą) ir velionį JAV prezidentą Ronaldą Reaganą (Ronaldą Reiganą), kapitalizmo ikoną.

Tačiau scenos, kurioje vaizduojami kruiziniame laive vemiantys arba viduriuojantys žmonės, žiūrovams kėlė tiek audringą juoką, tiek sukeldavo gumulą gerklėje ir po filmo premjeros išprovokavo karštų diskusijų.

„Nuėjau ilgą kelią“

Per labiausiai jaudinantį apdovanojimų ceremonijos momentą buvo paskelbta, jog geriausios aktorės apdovanojimas skiriamas iranietei Zar Amir Ebrahimi. Ji prieš 16 metų buvo priversta pabėgti iš savo šalies dėl šmeižto kampanijos apie jos romantiškus ryšius.

Filme „Šventasis voras“ (Holy Spider) Z. A. Ebrahimi suvaidino žurnalistę, mėginančia susekti vyrą, žudantį prostitutes Irano šventajame Mašhado mieste.

„Nuėjau ilgą kelią, kad šį vakarą būčiau šioje scenoje“, – sakė aktorė, dabar gyvenanti Paryžiuje. – Tai nebuvo paprasta istorija.“

„Šis filmas – apie moteris, apie jų kūnus. Šis filmas pilnas veidų, plaukų, rankų, pėdų, krūtų, sekso – visko, ko neįmanoma parodyti Irane“, – pridūrė Z. A. Ebrahimi.

Kanų apdovanojimų vakaras buvo sėkmingas Azijos kinui – geriausio režisieriaus titulą pelnė Pietų Korėjos kino kūrėjas Park Chan-wookas (Pak Čanvukas) už savo juostą „Sprendimas išsiskirti“ (Decision to Leave) apie detektyvą, įsimylėjusį įtariamą žudikę.

Geriausiu aktoriumi pripažintas Song Kang-ho (Song Kango), išgarsintas šeimos tėvo vaidmens geriausio filmo „Oskarą“ laimėjusioje Pietų Korėjos juodojoje komedijoje „Parazitas“ (Parasite, Gisaengchung). Šįkart jis buvo pagerbtas už vaidmenį japonų režisieriaus Hirokazu Kore-edos (Hirokadzaus Koreedos) jaudinamoje dramoje „Broker“ apie neteisėto įvaikinimo verslą.

Antras pagal svarbą festivalio Didysis prizas buvo skirtas 32 metų belgų režisieriui Lukas Dhontui (Lukui Dontui) ir prancūzų kinematografijos veteranei Claire Denis (Kler Deni).

Kanuose buvo parodyta L. Dhonto juosta „Close“ – dėl patyčių kenčiančių dviejų berniukų, atrandančių savo bundantį lytiškumą, švelnus portretas. Tuo metu C. Denis buvo pagerbta už trilerį „Žvaigždės vidurdienį“ – meilės istoriją politinės įtampos Centrinėje Amerikoje fone.

Žiuri apdovanojimas šiemet atiteko filmui „Aštuoni kalnai“ (Le otto montagne) apie draugystę visam gyvenimui Italijos Alpėse, taip pat bene radikaliausiai festivalyje parodytai 84 metų lenkų režisieriaus Jerzy Skolimowskio (Ježio Skolimovskio) juostai „EO“ [lenk. „Io“], kurios siužetas perteiktas vien iš asilo perspektyvos.