Kaip atrodo mūsų politinis elitas, nepaisantis Europos Žmogaus Teisių Teismo, kai iš to paties teismo tikisi teisingumo Ukrainos-Rusijos karo atveju, plačiau papasakojo tarptautinės teisės ekspertas Dainius Žalimas.

„Kai mes teigiame, kad esame labai daug pasiekusi demokratija, akivaizdu, kad Ukraina kai kuriais žmogaus teisių žingsniais yra mus aplenkusi. Prisiminsiu ir tą pačią Stambulo konvenciją, kuri yra ratifikuota Ukrainoje ir net tokio įstatymo Ukrainoje nėra. Toks įstatymas, apie kurį dabar kalbame, iš esmės yra tik Vengrijoje. Negaliu sakyti, kad Vengrija yra Ukrainos priešininkė, tačiau viena iš pagrindinių Rusijos rėmėjų. Vengrija labai dažnai stabdo klausimus dėl Ukrainos tiek Europos Sąjungos, tiek NATO formatu. Mūsų politikai, kalbėdami apie solidarumą su Ukraina, tokiais žingsniais iš esmės palaiko Ukrainos priešininkus. Šita pasaulėžiūra, kuria paremtas šis įstatymas, atitinka rusų pasaulio naratyvus. Rusijoje taip pat yra toks įstatymas“, – sakė D. Žalimas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jei atsistotume šalia vengrų, kurie vieninteliai Europos Sąjungoje turi tokias nuostatas įstatyme, kaip mes tada atrodytume Vakarų europiečiams?

– Atrodome kaip veidmainiai. Daug mūsų politikų giriasi savo įtaka Vakarų pasaulyje. Tačiau, manau, kad tuose pačiuose Vakaruose matosi tokia savotiška dviveidystė. Iš Vakarų pozicijos labai matosi tas mūsų postsovietiškumas arba mentalinis identitetas su Rusija, kuris atsiskleidžia per tokius vertybinius įstatymus kaip šis. Tokios pačios vertybės yra ir rusų pasaulyje. Lygiai ta pati situacija su Stambulo konvencija, lygiai ta pati situacija su civilinės sąjungos instituto neįvedimu. Visame tame mes demonstruojame vertybinę bendrystę su Rusija, su Baltarusija, su Vengrija. Aš žiūrėčiau pakankamai skeptiškai į tokią šalį su jos pamokymais apie tai, ką reikia daryti.

Matome tokį reiškinį, kurį kartais pavadinu teisiniu populizmu.

– Bet gal kalti artėjantys rinkimai? Ar jums neatrodo, kad artėjantys rinkimai yra aukščiau už žmogaus teises? Juk prezidentas taip pat nedviprasmiškai šiuo klausimu yra pasisakęs.

– Manau, kad ne artėjantys rinkimai yra problema, o mūsų politikų gyvenimas tam tikrame burbule. Jiems atrodo, kad rinkėjai juos už tai pasmerks. Aš beveik įsitikinęs, kad priėmus sprendimą ratifikuoti Stambulo konvenciją, įteisinti civilinę partnerystę, rinkėjai po kelių mėnesių pamirštų visa tai. Mes turime tikrai ne vieną tokį pavyzdį. Kas dar šiandien prisimena, kai buvo diskutuojama apie trijų lotyniškų raidžių leidimą lietuviškoje abėcėlėje? Kas šiandien dar eskaluoja šią temą? Galbūt dar kokie nors politikai, esantys paraštėje, vis dar kalba, kad lietuvių kalba yra naikinama. Manau, kad politikai tikrai pervertina savo baimes. Politikai nesielgia taip, kaip turi elgtis tikri politikai. Kartais reikia priimti sprendimus, kurie ne visada atitinka visuomenės daugumos nuostatas. Galbūt visuomenė gali pajusti tokių politikų poreikį, kurie užuot delsę priimti sprendimus, juos priimtų ir judėtų į priekį. Vis tiek neišvengiamai ši nuostata bus pripažinta.

– Gal Vytautas Tomas Raskevičius yra teisus sakydamas, kad Vyriausybė jau nebeturi palaikymo Seime? Net 22 valdantieji nepritarė šiam siūlymui.

– Vertybiniais klausimais palaikymo tikrai nebeturi. Tik tiek, kad negali sureikšminti kurio nors vieno klausimo ir iš to daryti išvadas apie tai, kad Vyriausybė apskritai neturi palaikymo. Tai ne pirmas ir ne paskutinis kartas, kai vienas ar kitas Vyriausybės projektas nesulaukė palaikymo Seime. Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetas yra atsakingas už Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimą, už Konstitucijos įgyvendinimą. Pasirodo, net šio komiteto pirmininkė nebalsavo už šį projektą. Klausimas, kokios kokybės politikai vadovauja tokiems komitetams. Čia kaip tik dažniausiai reikėtų eiti prieš daugumos valią, nes dažnai teisės viršenybė būna daug kam nepatogi. Tačiau matome tokį reiškinį, kurį kartais pavadinu teisiniu populizmu.