Skambiausias pernai buvo Apeliacinio teismo nuosprendis, kuriuo kaltu dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir turto pasisavinimo pripažintas socialdemokratas Mindaugas Sinkevičius.

Dėl draudimo dirbti valstybės tarnyboje jis ne tik neteko mero pareigų – politikui šitaip užkirstas kelias dalyvauti Seimo rinkimuose, nors kai kurių politikos stebėtojų M. Sinkevičius netgi buvo įvardijamas kandidatu į ministrus pirmininkus.

Teisėsaugos vykdomų „čekiukų“ baudžiamųjų bylų kritikai sako, kad šiuo ir panašiais atvejais prokuratūra griauna politines karjeras už palyginti smulkius pažeidimus, kurie buvo būdingi daugeliui savivaldos politikų.

Jie taip pat teigia ne visada suprantantys, kada prokuratūra nusprendžia išieškoti nepagrįstai naudotas lėšas teikdama teismui civilinį ieškinį, o kada taiko baudžiamąją atsakomybę, kur tarp sankcijų ir yra draudimas eiti pareigas.

Be to, advokatai sako, kad skirtingi 60-yje savivaldybių galioję tarybų veiklos reglamentai lemia nevienodos baudžiamosios praktikos formavimą.

Prokuratūros teigimu, baudžiamasis ir viešojo intereso gynimo procesai nėra alternatyvūs – vieno politiko atžvilgiu abu jie gali vykti vienu metu.

Visgi konkrečių aplinkybių, „čekiukų“ bylose užtraukiančių būtent baudžiamąją atsakomybę, prokuratūra tvirtina negalinti įvardyti, nes politikų veiksmų teisinis vertinimas, kaip ir tiriamos situacijos, yra įvairios.

Baudžiamosios atsakomybės baubas – 52 politikams

Pirmųjų „čekiukų“ tyrimų teisėsauga ėmėsi 2023 metais, visuomenininko Andriaus Tapino iniciatyvai „Skaidrinam“ pradėjus skelbti atvejus, kuomet savivaldybių tarybų nariai galimai nepagrįstai gavo lėšas, į kurias turėjo teisę pretenduoti patyrusieji su darbine veikla susijusias išlaidas, pavyzdžiui, kuro ar mobiliojo ryšio.

Naujausiais Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) duomenimis, šiuo metu atliekami ikiteisminiai tyrimai dėl nepagrįsto tokių lėšų naudojimo 33-ose savivaldybėse.

Įtarimai pareikšti 23-ims 2019–2023 metų kadencijoje dirbusiems savivaldybių tarybų nariams ir merams.

Teismams jau perduota 13 baudžiamųjų bylų, pirmosios instancijos teismuose nuteisti aštuoni politikai, o įsiteisėjusiais nuosprendžiais kaltais pripažinti taip pat aštuoni savivaldos politikai.

Tuo metu vykdant viešojo intereso gynimo tyrimus prokurorai teismams iki gruodžio vidurio buvo pateikę 90 civilinių ieškinių, reikalaudami, kad esami ir buvę tarybų nariai į 26 savivaldybių biudžetus grąžintų 1 mln. 33 tūkst. eurų.

Anot prokuratūros, savanoriškai tarybų nariai savivaldybėms yra grąžinę per 956 tūkst. eurų.

Skirtingi pagrindai

Generalinė prokuratūra BNS nurodė, kad ikiteisminis tyrimas ir viešojo intereso gynimo tyrimas vyksta skirtingais pagrindais.

Vienas pradedamas nustačius Baudžiamajame kodekse nurodytų nusikalstamų veikų požymius, kitas – pagal Civilinį kodeksą. Viešojo intereso gynimo tyrimo metu nėra sprendžiamas nei nusikalstamos veikos padarymo, nei kaltės klausimas.

„Čekiukų“ tyrimų kontekste viešojo intereso gynimo procesu siekiama, kad nepagrįstai tarybų nariams išmokėtos lėšos kuo greičiau, nepriklausomai, ar dėl to paties atvejo pradėtas ikiteisminis tyrimas, būtų gražintos į savivaldybių biudžetus“, – komentuoja prokuratūra.

Jos teigimu, aktualūs ikiteisminiai tyrimai ir viešojo intereso gynimo procesai vyksta nepriklausomai vienas nuo kito.

Visgi prokuratūra negalėjo nurodyti, kiek yra atvejų, kai dėl tų pačių išmokų tų pačių politikų atžvilgiu būtų atliekamas ir ikiteisminis, ir viešojo intereso gynimo tyrimas. Anot jos, tokios informacijos surinkimas užimtų „neproporcingai daug laiko“.

Viešai žinoma, kad tiek viešojo intereso gynimo, tiek ikiteisminis tyrimai buvo vykdomi Seimo nario liberalo Andriaus Bagdono atveju. Jis dirbo Neringos savivaldybės tarybos nariu 2019–2020 metais.

A. Bagdonas pagal civilinėje byloje sudarytą taikos sutartį Neringos savivaldybei grąžino praėjusią tarybos nario kadenciją nepagrįstai įgytus 4,2 tūkst. eurų šių metų rugpjūtį, tačiau prokuratūra gruodį kreipėsi į Seimą dėl teisinės neliečiamybės panaikinimo politikui, kad galėtų pateikti jam įtarimus jau ikiteisminiame tyrime.

Parlamentaras teigė pasijutęs už tą patį nusižengimą baudžiamas du kartus.

Prokuroras: skyriai palaiko nuolatinį ryšį

Prokuratūra sako, kad abudu procesai dėl to paties politiko gali būti pradedami iš pradžių vykdant kažkurį vieną iš tyrimų. Būna ir taip, kad švelnesnę atsakomybę ginant viešąjį interesą nusprendžiama taikyti jau vykstant ikiteisminiam tyrimui.

Anot prokuratūros, yra atvejų, kai tikrinant pradinius duomenis nustatomi ženkliai mažesni teisės aktų pažeidimai, neužtraukiantys baudžiamosios atsakomybės. Pavyzdžiui, netinkamai pateikti ar užpildyti dokumentai, pavienių dokumentų ar kitų aktualių duomenų trūkumas.

Tuomet konstatuojama, kad lėšos buvo išmokėtos nepagrįstai ir neteisėtai, pažeidžiant nustatytą tvarką, todėl turi būti grąžintos savanoriškai arba teismui tenkinus viešojo intereso gynimo prokuroro pateiktą civilinį ieškinį, tačiau asmens veiksmai nevertintini kaip nusikalstami.

Tačiau galimi ir atvejai, kai iš pradžių vykstant viešojo intereso gynimo tyrimui, prokurorai nustato galbūt padaryto nusikaltimo požymių.

„Tokiais atvejais aktualūs duomenys yra perduodami atitinkamo kito skyriaus prokurorui ir pradedamas ikiteisminis tyrimas. Tokiu atveju vyksta du lygiagretūs ir nepriklausomi procesai“, – BNS teigia prokuratūra.

Kauno apygardos prokuroro Dariaus Valkavičiaus teigimu, jo praktikoje yra buvę tokių atvejų. Savo bylose prokuroras sako palaikantis nuolatinį ryšį ir besikeičiantis informacija su Viešojo intereso gynimo skyriumi.

„Yra tokia taisyklė, kad jeigu prokuroras, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pamato galimą viešojo intereso pažeidimą, jis informuoja Viešojo intereso gynimo skyrių, ir atvirkščiai – jeigu viešojo intereso gynimo prokuroras pamato padarytą nusikaltimą, jis informuoja prokurorą, kuris dirba su baudžiamuoju persekiojimu“, – BNS sakė prokuroras.

Prokuratūra neigia, kad politikams iš pradžių siūloma grąžinti lėšas civiline tvarka, o nesutikus to padaryti inicijuojamas ikiteisminis tyrimas. Anot prokuratūros, esant nusikaltimo požymiams ikiteisminis tyrimas privalo būti pradėtas nepriklausomai nuo to, ar asmuo atlygino arba ketina atlyginti padarytą žalą.

„Tačiau tais atvejais, kai dėl šių lėšų pasisavinimo pradedamas ikiteisminis tyrimas ir vėliau baudžiamoji byla perduodama į teismą, geranoriškas arba savo iniciatyva įvykęs lėšų grąžinimas teisme gali būti įvertintas kaip lengvinanti aplinkybė“, – teigiama BNS persiųstame komentare.

Baudžiamąją atsakomybę lemia tyčia, veiksmų pasikartojimas

Pasak prokuratūros, šiuo metu tiriamos situacijos yra įvairios ir jų teisinis vertinimas priklauso nuo daugelio aplinkybių, todėl trumpo kelių punktų sąrašo, kokie politikų veiksmai „čekiukų“ bylose sukelia baudžiamąją atsakomybę, „nėra ir negali būti“.

„Vienais atvejais kyla pagrįstų įtarimų, kad siekiant gauti minimas išmokas buvo klastojami finansiniai dokumentai, tyčia teiktos kitų asmenų apmokėtos sąskaitos už prekes ir paslaugas, teikti finansiniai dokumentai už prekes ir paslaugas, kuriomis naudojasi kiti asmenys, arba jomis naudojamasi asmeniniais, su tarybos nario veikla nesusijusiais tikslais“, – BNS nurodo teisėsauga.

Jos teigimu, prie požymių, kurie reikšmingi identifikuojant tokius nusikaltimus, galima priskirti tyčinius asmens veiksmus, sistemiškumą, didelę žalą.

„Tokiais atvejais, siekiant šių lėšų sugrąžinimo į biudžetą, yra galimi du sprendimai: pateikti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje arba atskirai kreiptis į teismą su viešojo intereso gynimo ieškiniu, nelaukiant ikiteisminio tyrimo pabaigos ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme“, – teigia prokuratūra.

Ikiteisminius tyrimus dėl M. Sinkevičiaus, kitų politikų piktnaudžiavimo kuravęs D. Valkavičius sako, kad traukiant šiuos asmenis baudžiamojon atsakomybėn vertinama, kiek kartų ir kokiu būdu teikta neteisinga informacija apie patirtas išlaidas.

„Mums labai svarbu įsivertinti, ar tai buvo nuolatinis aktas, ar nuolat atsikartojantis. Mūsų bylose matome, kad tai nėra vienkartiniai aktai, o atsikartojantys ir paprastai trunkantys visą kadenciją, bent iš bylų matome tokią sistemą“, – BNS teigė jis.

Kalbėdamas apie tyčios turinį, prokuroras pažymi, kad visais atvejais vertinama, kokie duomenys buvo pateikti, ar politikas galėjo suprasti teikiantis neteisingus duomenis.

„Klasikinis pavyzdys – teikiami kažkokie dokumentai, kur asmenys negali paaiškinti, kieno tai mokėjimo instrumentai, negali nurodyti tų asmenų vardų, pavardžių, kitų rekvizitų“, – kalbėjo D. Valkavičius.

„Sakyti, kad tai su mano veikla susijęs dokumentas, visiems tampa aišku, kad neįmanoma, ir mes vertiname, kad tikrai asmuo, teikdamas tokius dokumentus, darė tai tyčia ir tai niekaip nesusiję su jo kaip tarybos nario veikla“, – pridūrė prokuroras.

Abejoja prokuratūros nuoseklumu

Politikus „čekiukų“ bylose ginantys advokatai įžvelgia teisėsaugos nenuoseklumą.

Prokuratūros BNS pateiktus argumentus įvertinęs M. Sinkevičių ginantis advokatas Arūnas Petrauskas tvirtina, kad vis tiek lieka neaišku, kuo remdamasi prokuratūra nutaria pradėti būtent baudžiamąjį persekiojimą.

„Čia nėra jokio kriterijaus, motyvo ar argumentų, kur būtų galima atriboti viešojo intereso gynimą nuo ikiteisminio tyrimo“, – BNS sakė teisininkas.

Tiek jis, tiek buvusį Alytaus rajono merą Algirdą Vrubliauską ginantis advokatas Viktoras Preikšas pabrėžė, kad neteisingų finansinių duomenų pateikimo traktavimas kaip nusikalstamo veiksmo priklauso nuo prokuratūros interpretacijos be aiškaus baudžiamojo ir civilinio proceso atskyrimo.

„Toliau prasideda žodžių žaismas, prokuratūra rašo, jeigu yra klastojimo veiksmai, jau baudžiamoji atsakomybė. Bet jeigu netinkamai užpildyti dokumentai, siekiama išieškoti civiline tvarka. Netinkamai užpildyti dokumentai reiškia, kad juose įrašyti kažkokie duomenys, kurie neatitinka tikrovės“, – BNS teigė A. Petrauskas.

„Jeigu (politikas – BNS) nurodo netikrą informaciją, kaip prokuratūra atskiria, kur yra klastojimas, kur ne? Jei dokumentai užpildyti netinkamai, nėra nusikaltimas, bet jeigu tą netinkamą užpildymą vadinsime klastojimu, tai sukelia baudžiamąją atsakomybę“, – pridūrė jis.

V. Preikšas stebisi, kad svetimo dokumento pateikimą tarybos nario išlaidų apyskaitai prokuratūra laiko šios apyskaitos klastojimu. Advokato vertinimu, tokiu atveju formaliai ir vienkartinis veiksmas turėtų užtraukti baudžiamąją atsakomybę.

„Daugeliu „čekiukų“ tyrimo atvejų inkriminuojamas to dokumento (išlaidų apyskaitos – BNS) suklastojimas. Na, nežinau, galima vadinti neteisingu dokumento užpildymu, čia galima interpretuoti“, – BNS sakė advokatas.

„Įsivaizduokime, vieną kartą užsipylė degalų ir pateikė kokį nors vieną svetimą čekutį už 50 eurų. Formaliai, jau yra padarytas nusikaltimas, pateikimas ne savo dokumento“, – kalbėjo jis.

V. Preikšą taip pat stebina prokuratūros argumentas, kad asmens žinomumas gali būti įvertintas kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Pasak jo, tokios atsakomybę sunkinančios aplinkybės baudžiamojoje teisėje nėra numatyta.

Teisininkas taip pat pažymi, kad yra pavyzdžių, kai politikas „už kelis šimtus ar tūkstantį eurų“ traukiamas atsakomybėn, o kiti viešojo intereso gynimo tvarka grąžina iki keliolikos tūkstančių eurų ir baudžiamųjų bylų neturi.

Advokatas iš to daro išvadą, kad turtinės žalos dydis „irgi nėra kriterijus“ baudžiamajam persekiojimui „čekiukų“ bylose.

Įžvelgia selektyvumą

„Čekiukų“ bylos sustabdė arba sugriovė politinę karjerą ne tik M. Sinkevičiui, kuriam kartu su pinigine bauda teismai uždraudė eiti pareigas valstybės tarnyboje trejus metus.

Sulaukęs teisėsaugos įtarimų, pernykščiuose Seimo rinkimuose nusprendė nedalyvauti ir buvęs konservatorius Andrius Vyšniauskas. Jo byla jau nagrinėjama teisme.

Gruodį prokuratūra taip pat paskelbė apie įtarimus socialdemokratams Marijampolės merui Povilui Isodai ir Birštono rajono merei Nijolei Dirginčienei. Ar prokurorai siūlys jiems uždrausti eiti viešąsias pareigas, paaiškės tik nagrinėjant bylas teisme.

Kritikai abejoja šios baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumu.

M. Sinkevičiaus advokatas A. Petrauskas pastebi, kad „čekiukų“ bylose politikams eiti pareigas įprastai uždraudžiama trejus metus ar ilgiau. Tokią atsakomybę numato Baudžiamasis kodeksas, bet, teisininko teigimu, teismai gali parinkti trumpesnę nei įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonę.

„Įstatymas leidžia teismui spręsti, kad tokia sankcija yra per griežta. (...) Atsižvelgus į žmogaus asmenybę, tarkime, paskirtų pusę metų, kodėl reikia trejus ar penkerius?“ – BNS svarstė advokatas.

„Manyčiau, kad tų svertų įstatyme yra pakankamai. Ar teismai jais pakankamai naudojasi, va čia klausimas“, – kalbėjo A. Petrauskas.

Tačiau Lietuvos advokatūros vadovas Mindaugas Kukaitis pažymi, jog vien tik finansinė sankcija politikui gali nesukurti pakankamai skaudžių pasekmių, kad užkardytų naujus nusikaltimus.

Anot jo, žalos atlyginimas grąžina nukentėjusįjį į pirminę padėtį, bet teisėsaugos pareiga yra diegti ir bausmės neišvengiamumo principą, pagal kurį nusikaltęs asmuo turi pajausti nenorintis nusikaltimo kartoti, nes „tai jam kainavo arba skaudėjo“.

„Politikui didžiausia bausmė yra, kurią taiko teismai – draudimas būti išrinktam ir paskirtam (taikoma kaip baudžiamojo poveikio priemonė šalia piniginės baudos – BNS)“, – teigė advokatas.

Pasak M. Kukaičio, žvelgiant į „čekiukų“ bylų visumą svarbiau, ar visi savivaldybių politikai patiria vienodą atsakomybę, ar jie vertinami panašiai ir adekvačiai.

„Labai svarbu, kad nebūtų selektyviai atrinktas vienas politikas, jis už visus atsako, o kiti, kurie nebuvo pagauti arba nepriėjo rankos, išvengs atsakomybės“, – kalbėjo M. Kukaitis.

A. Vyšniauską „čekiukų“ byloje ginantis advokatas Linas Kuprusevičius sako pastebintis teisėsaugos subjektyvumą. Pasak teisininko, jis matomas iš to, kad tiriami tik 2019–2023 savivaldos kadencijoje dirbę politikai.

„(...) yra 2019–2023 metų kadencija, bet dar yra 2015–2019 metų kadencija, kur senatis irgi nesuėjusi, bet apie tai niekas nekalba, niekas nieko netiria ir nežiūri“, – BNS sakė L. Kuprusevičius.

„Praeitos kadencijos imama viskas smulkmeniškai ir tokie atvejai, kur tikrai, mano galva, liaudiškai tariant, netempia baudžiamosios atsakomybės lygio, ir visiškai nežiūrima, kad ankstesnėje kadencijoje galbūt buvo dar baisesnių dalykų. Tam užmerkiamos akys“, – pridūrė advokatas.

M. Sinkevičių ginantis advokatas Arūnas Petrauskas teigia, kad minėto politiko byla visose instancijose nagrinėjama neįprastai greitai.

„Kasacijos terminas baigiasi gruodžio 19 dieną, jau sausio pabaigoje byla paskelbta. Nė viena byla nėra taip forsuojama. Jeigu Konstitucijoje parašyta, kad visi prieš įstatymą lygūs, tai lygūs, kodėl ši taip forsuojama?“ – klausia teisininkas.

„Koks čia valstybės lėšų taupymas?“

Komentuodami prokuratūros teiginius dėl siekio tarybos nariams nepagrįstai išmokėtas lėšas viešojo intereso gynimu grąžinti kuo greičiau, advokatai teigia, kad civilinis procesas taip pat gali užtrukti, o pirmiausia tai priklauso nuo asmens pripažinimo nusižengus.

„Tarkime, jie paduoda (civilinį ieškinį – BNS), aš sutinku. Jeigu tai pripažįstu, nėra ginčo. Sumokėjus nurodytą sumą, byla nutraukiama. Baudžiamojoje byloje, jeigu pareiškiami įtarimai ir pripažįstu esąs kaltas, baudžiamuoju įsakymu byla baigiasi“, – BNS sakė A. Petrauskas.

„Bet jeigu ir ten, ir ten žmogus neprisipažįsta, atsiranda ginčas, procesas gali tęstis ilgai. Civilinėje byloje gali ekspertizę skirti, galima liudytojus kviesti. Šis procesas irgi užtrunka“, – pridūrė jis.

Anot V. Preikšo, negalima sakyti, kad civilinis procesas neabejotinai greitesnis. Abiem atvejais reikia atlikti duomenų patikrinimą, bet jeigu procesai vyksta atskirai, advokato nuomone, švaistomos valstybės lėšos.

Jeigu civilinė ir baudžiamoji bylos nagrinėjamos atskirai, koks čia valstybės lėšų taupymas?

„Šiaip ar taip, reikia atlikti pirminį patikrinimą. Civilinio ieškinio teikimas baudžiamojoje byloje sukurtų vieną papildomą darbą. Civilinis ieškinys teikiamas remiantis tais pačiais dokumentais, pagal standartinę formuluotę būtų prašoma priteisti žalą iš kaltinamojo“, – teigė V. Preikšas.

„Jeigu civilinė ir baudžiamoji bylos nagrinėjamos atskirai, koks čia valstybės lėšų taupymas? Baudžiamojoje byloje tas pats teisėjas, jeigu asmuo pripažįstamas kaltu, tenkintų tą patį civilinį ieškinį“, – pažymėjo advokatas.

Pasak M. Kukaičio, civilinis procesas yra patogesnis, jeigu siekiama greito žalos atlyginimo, tačiau juo skirtingai nei baudžiamuoju procesu nenustatoma tiesa ir nepagrįsto lėšų įgijimo kaltininkas.

„Ar savivaldybė kalta, kad nevykdė priežiūros, ar kad netinkamai reglamentavo, ar vis tik savivaldybės politikas (...) teikė čekiukus už realiai patirtas išlaidas, ar juos surinko iš kitų žmonių ir atidavė?“ – teigė Advokatų tarybos pirmininkas.

Atsakomybės išvengė ten, kur nebuvo taisyklių

Atsiskaitymo už patirtas išlaidas tvarka, nereikalavusi išlaidų pagrįsti dokumentais, neleido teisėsaugai nustatyti galimų nusikaltimų praėjusioje tarybos kadencijoje Kauno miesto savivaldybėje.

Pasak Kauno apygardos prokuroro D. Valkavičiaus, ikiteisminis tyrimas šioje savivaldybėje nutrauktas, nes pagal egzistavusią tarybos tvarką nebuvo galimybių surinkti duomenų, kurie leistų pasakyti, ar buvo padarytas nusikaltimas.

„Žiūrint iš baudžiamojo proceso pusės, ikiteisminį tyrimą pradėti pakako duomenų, bet vėliau tyrimo metu STT pareigūnai neturėjo galimybės surinkti informacijos, finansinės atskaitomybės dokumentų, sugretinti, todėl neturėjome galimybės kalbėti apie tai, kam, kada ir kokios apimties įteikti pranešimą apie įtarimą, kad teisme vėliau kažką galėtume apkaltinti nusikaltimo padarymu“, – BNS sakė prokuroras.

„Iš esmės buvo tokia sukurta teisinė situacija, kad pinigai atiduoti, o atsiskaityti nereikėjo. Sąlyginai reikėjo atsiskaityti, užpildant paprastą formą“, – pridūrė jis.

Pasak prokuroro, ikiteisminiam tyrimui yra aukšta duomenų tikrinimo kartelė, tyrimai užtrunka, kadangi „čekiukų“ bylose gretinami visi finansiniai dokumentai, įvertinama, kieno jie, kaip pateko į savivaldybės buhalteriją, dėl kiekvieno čekio turint gauti ikiteisminio tyrimo teisėjo leidimą įgyti informaciją.

„Paprastai (...) daugiau nei 20 tūkst. įvairių dokumentų vienoje byloje yra. Pareigūnai turi padaryti jų analizę, susisteminti, gauti informaciją, kieno tai dokumentai, sutikrinti, jokiu būdu nepažeisti procedūrų tikrinant informaciją ir tik vėliau galima tokią bylą atiduoti teisminiam nagrinėjimui“, – kalbėjo D. Valkavičius.

Dėl mažiau atskaitomybės reikalavusios tvarkos Kaune buvo nutrauktas ir viešojo intereso gynimo tyrimas.

Advokatų tarybos pirmininko M. Kukaičio nuomone, teisėsauga yra „ne visai teisi“ priklausomai nuo savivaldos teisės aktų skirtingai vertindama politikų atsakomybę. Pasak advokato, tokią situaciją, kai reglamentas leidžia apeiti esmę, teisininkai vadina „turiniu prieš formą“.

„Jeigu turinys neatitinka formos, paprastai tą formą laikome tik priedanga. Taip, Kaunas reglamentavo, kad galima paimti lėšas ir nereikia už jas atsiskaityti. Bet tai neeliminuoja pačios esmės, ar žmogus įgijo lėšas pagrįstai“, – BNS sakė M. Kukaitis.

Praėjusių metų birželį Seimas Vietos savivaldos įstatyme tarybų nariams įtvirtino mėnesinį atlyginimą, siekiantį 20 proc. savivaldybės, kurioje jie dirba, mero darbo užmokesčio. Šia pataisa atsisakyta kanceliarinių išmokų, sukėlusių „čekiukų“ skandalą.

Prokuroro D. Valkavičiaus teigimu, šitaip pakeitęs tvarką Seimas „padėjo tašką šioje istorijoje“.

Generalinė prokuratūra BNS sakė dar negalinti pateikti apibendrintų išvadų, kokių taisytinų viešojo intereso gynimo ir baudžiamosios teisės elementų teisėsaugai atskleidė „čekiukų“ tyrimai.