- Leonardas Marcinkevičius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praėjusių metų pabaigoje valstybės biudžeto svarstymai kėlė aistras Seime, o opozicijos atstovai negailėjo kritikos dėl augančio deficito. Tačiau Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, atmosfera Seime pasikeitė. Parlamentarai sutaria, kad finansavimas krašto apsaugai gali būti didinamas sparčiau, o tai, kad valstybės išlaidos numatomas pajamas viršytų dar labiau – Kremliaus agresijos kontekste nėra didelė problema.
Valdančiosios Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas pažymi, kad tai, koks yra konkretus išlaidų didinimo poreikis, turėtų paaiškėti pirmadienį numatytame premjerės Ingridos Šimonytės susitikime su frakcijų atstovais. Tuo metu opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius neatmeta, kad dalį išaugusių asignavimų bus galima padengti iš didesnių, nei planuota biudžeto įplaukų.
„Manau, kad jeigu išlaidos bus didinamos krašto apsaugos sistemos papildomam finansavimui, tai reikia vertinti teigiamai, nes tokia yra situacija. Nereikia net apie tai diskutuoti ir kelti didelių emocijų, bet reikia įvertinti ir tai, kad mes praėjusiais metais turėjome labai dideles viršplanines pajamas. Tai pirmiausiai mums reikia tas viršplanines pajamas panaudoti atsiradusių papildomų išlaidų dengimui“, – Eltai kalbėjo A. Butkevičius.
Vis tik, net jeigu viršplaninių pajamų nepakaktų, ir tektų didinti biudžeto deficitą, ekspremjeras sako to nelaikantis problema. Tačiau kartu jis pabrėžia, kad neigiamas valstybės pajamų ir išlaidų balansas neturėtų būti didinamas dar labiau, siekiant padidinti finansavimą kitoms, mažiau reikšmingoms sritims.
„Dėl didėjančios infliacijos mes irgi gauname papildomų infliacinių pajamų. Tai reikia pateikti, kiek tų viršplaninių pajamų mes turime palyginus su suplanuotais asignavimais šiais metais ir tas viršplanines lėšas pirmiausiai nukreipti į energetinių išteklių kainų padidėjimo dengimui ir ginkluotei. Bet reikia labai atidžiai žiūrėti, kad nebūtų kitų išlaidų didinimo prisidengiant susidariusia situacija. Viešieji finansai turi būti valdomi atsakingai“, – tvirtino A. Butkevičius.
Algirdas Butkevičius. M. Morkevičiaus /ELTOS nuotr.
Tuo metu V. Mitalas taip pat akcentavo, kad dabartinės geopolitinės įtampos kontekste būtent krašto apsaugos finansavimas turėtų būti svarbiausias prioritetas. Politikas tikisi, kad pirmadienį premjerei susitikus su parlamento frakcijų atstovais, paaiškės konkretesnės sumos bei poreikiai, o tada ir bus galima įvertinti, kokiais šaltiniais šias išlaidas bus galima dengti.
„Akivaizdu, kad dabartinėje situacijoje nacionalinio saugumo prioritetas biudžete yra aukštesnis už visus kitus. Mano galva, tam ir turi būti skiriamas didžiausiai prioritetas, o dėl bendro biudžeto deficito, dėl ilgalaikės perspektyvos aišku, kad biudžetas į pliusinį lygį negrįš labai greitai“, – pažymi Laisvės frakcijos seniūnas.
Vytautas Mitalas. M. Morkevičiaus / ELTA nuotr.
Tačiau valdančiųjų atstovas fakto, kad valstybės išlaidos gali dar labiau viršyti pajamas, ragina nesureikšminti.
„Aišku, kad tam tikras biudžeto deficitas išliks ir artimiausiais metais. Tai buvo aišku anksčiau, aišku ir dabar. Žinoma, nacionalinis saugumas bus didžiausias prioritetas, bet griebtis už galvos tikrai nereikia ir manau, kad visi supranta, kas dabar yra svarbiausia“, – tikino V. Mitalas.
ELTA primena, kad pagal gruodį patvirtintą valstybės biudžetą valstybės išlaidos, įskaičius ir ES lėšas, iš viso turi siekti 16,63 mlrd. eurų, pajamos – 14,38 mlrd. eurų, o tai sudaro 3,3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą.
Vis tik vasario 24 d. Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, valdantieji prakalbo apie spartesnį gynybos finansavimo didinimo ir valstybės biudžeto tikslinimo poreikį. Premjerė Ingrida Šimonytė neatmetė, kad 2,5 proc. nuo BVP finansavimas krašto apsaugai galėtų būti pasiekti jau šiais metais.
Penktadienį Vyriausybė pritarė projektui, kuriuo numatoma skirti 40,43 mln. eurų NATO sąjungininkų priėmimui Lietuvoje organizuoti. Papildomi pinigai iš skolintų lėšų skiriami NATO sąjungininkams Lietuvoje dislokuoti papildomas karines pajėgas.
Premjerė šeštadienį taip pat užsiminė, kad krašto apsaugos finansavimui jau šiemet galima skirti papildomus 250 mln. eurų.
Seimo pavasario sesijoje laukia ir kiti pasiūlymai, kurie dar labiau padidintų biudžeto išlaidas. Smarkiai išaugus energijos kainoms, sausio pradžioje Vyriausybė pritarė antrajam energijos kainų švelninimo paketui. Nuspręsta parlamentui siūlyti įstatymo projektą, kuriame numatoma centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui taikyti nulinį lengvatinį PVM tarifą, o tai valstybės biudžetui kainuotų maždaug 23,3 mln. Taip pat siūloma skirti papildomus 35 mln. eurų paramai nuosavai saulės elektrinei įsigyti.
Prezidentas Gitanas Nausėda Seimui taip pat pateikė infliacijos padarinių amortizavimui skirtus įstatymų projektus. Šalies vadovas siūlo didinti NPD nuo 460 iki 510 eurų bei išmokėti vienkartines 100 eurų išmokas labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Olimpiadoje viešintis G. Nausėda: tikiuosi, kad naujai Vyriausybei sportas rūpės labiau6
Paryžiuje vykstančiose olimpinėse žaidynėse viešintis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šiuo metu Lietuvos sportui kyla iššūkiai dėl prastos vadybos ir valstybės paramos. Todėl šalies vadovas viliasi, kad po spa...
-
Prezidentas su žmona olimpiniame kaimelyje aplankė Lietuvos atletus: dėkojo už ryžtą ir pastangas3
Prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana Nausėdiene pirmadienį Paryžiuje olimpiniame kaimelyje aplankė Lietuvos sportininkus. ...
-
Iš Širvintų merės – kritikos strėlės: išgirtoji sistema nesuveikė39
Nuo sekmadienio šalyje tęsiantis galingai audrai, Širvintų merė Živilė Pinskuvienė stebisi, kodėl visuomenė negavo pranešimų apie artėjančią gamtos stichiją, kuriai galėjo pasiruošti iš anksto, ir piktinasi atsa...
-
Ministras: Lietuva plėtos minų pajėgumą, kalbama apie lietuviškų minų gamybą2
Lietuva planuoja minų pajėgumų plėtrą, kalbama apie minų gamybą šalyje, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
L. Kasčiūnas: rugsėjį pasienyje bus pradėta įrenginėti nuolatinius gynybinius įtvirtinimus4
Rugsėjo mėnesį dviejose vietose bus pradėti nuolatinės fortifikacijos procesai, o pirmasis kontrmobilumo priemonių parkas bus atidarytas rugpjūčio pabaigoje, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
Vyriausybėje bus pristatytas planas dėl kontrmobilumo priemonių3
Trijų ministerijų vadovai pirmadienį Vyriausybėje pristatys numatomas kontrmobilumo priemones ir darbus stiprinant Lietuvos sienos su Rusija ir Baltarusija saugumą, šalies atgrasomąjį ir gynybinį potencialą. ...
-
Per pusmetį Seimo nariai parlamentinei veiklai išleido daugiau kaip 870 tūkst. eurų11
Visuomenininko Andriaus Tapino šiemet pradėta akcija „Skaidrinam“ Seime, analizuojant parlamentinei veiklai skirtas išlaidas, šiek tiek sumažino šioms reikmėms skirtų lėšų naudojimą. ...
-
Lietuvoje lankysis Izraelio prezidentas I. Herzogas10
Lietuvoje rudenį lankysis Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas (Isaakas Hercogas). ...
-
„Nemuno aušros“ kandidatų sąraše į Seimą – trys parlamentarai, seniai girdėtos pavardės34
Pirmą kartą parlamento rinkimuose dalyvausiančią partiją „Nemuno aušra“ į Seimą ves lyderis, eksparlamentaras Remigijus Žemaitaitis, drauge kandidatuos būrys dabartinių ir buvusių Seimo narių, buvusių aukštų pareigūnų....
-
L. Kasčiūnas: 3 mln. eurų vertės sunkioji ginkluotė pasieniečius pasieks šiemet22
Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai sunkiąja ginkluote už maždaug 3 mln. eurų bus aprūpinti šiemet, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...