„Susitikime su Lietuvos banko valdybos pirmininku Gediminu Šimkumi prezidentas aptars klausimus dėl gynybos finansavimo galimybių“, – komentare BNS sakė prezidento atstovas Ridas Jasiulionis. 

G. Nausėda trečiadienį interviu BNS pareiškė, kad iki 2030 metų siekiant išvystyti kariuomenės diviziją ir krašto apsaugai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tam reikėtų apie 12–13 mlrd. eurų papildomų lėšų, o vienas šaltinių tam, anot jo, galėtų būti ir Lietuvos valiutos atsargos.

Centrinis šalies bankas trečiadienį pranešė, jog ES Sutartis draudžia Lietuvos bankui skolinti pinigus ar leisti lėšų pereikvojimą jo sąskaitose Vyriausybei, jos institucijoms, įmonėms, taip pat draudžiama iš jų tiesiogiai pirkti skolos priemones.

Bankas pabrėžė, kad oficialiosios tarptautinės atsargos nėra LB valdyti perduotos valstybės lėšos – tai yra turtas, kuris finansuotas LB įsipareigojimais ir kapitalu.

BNS kalbinti ekonomistai tokius G. Nausėdos pasiūlymus vertino atsargiai bei ragino pasverti galimas rezervo naudojimo pasekmes. Jie įspėjo, kad bet kokie sprendimai turi būti subalansuoti, nepažeidžiant ekonominio stabilumo, piliečių pasitikėjimo bei investicinio klimato.

Finansų ministras Rimantas Šadžius trečiadienį teigė, jog per anksti įvardyti galimus naujus gynybos finansavimo šaltinius, tačiau pabrėžė, kad bus apsvarstyti visi galimi variantai, įskaitant ir G. Nausėdos pasiūlytus.

2014 metų gegužę kai kuriems Seimo nariams pasiūlius dalį LB užsienio valiutos atsargų skirti per krizę sumažintų pensijų kompensavimui, tuometinis finansų ministras R. Šadžius pareiškė, kad šios atsargos tam negali būti naudojamos.

Premjeras Gintautas Paluckas trečiadienį sakė, kad Lietuvai smarkiai didinant gynybos finansavimą būtų naudingas bendras ES valstybių paskolų fondas, kurį sugeneruotų tam tikros šalys narės ir kurį galėtų administruoti Europos investicijų bankas.

G. Nausėda, be to, siūlo pinigų gynybai surinkti skatinant ekonomikos augimą. Pasak prezidento, tai būtų įmanoma padaryti per nacionalinį plėtros banką ILTE investicijoms panaudojant gyventojų bankuose laikomus indėlius, raginant pensijų fondus investuoti Lietuvoje, taip pat mažinant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį.

Daugiau nei 7 mlrd. eurų siekiančios Lietuvos oficialiosios tarptautinės atsargos kaupiamos užsienyje. Beveik pusė šių lėšų yra skolos vertybiniai popieriai.