- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kai Rusijos sukeltas karas peržengė Ukrainos sienas ir raketa Lenkijoje pražudė du žmones, prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad NATO turi sparčiau stiprinti gynybą, pasakojama LNK reportaže.
Labai tikiuosi, kad iki kitų metų NATO viršūnių susitikimo Vilniuje mes gebėsime pademonstruoti pažangą šioje srityje“, – sakė prezidentas G. Nausėda.
G. Nausėda akcentavo, kad būtent kitos NATO narės turi greičiau skirti pajėgumus Rytų Europai, nes bent jau Lietuva padarė, ką galėjo.
„Taip kad Lietuvos reakcija į situaciją yra adekvati“, – kalbėjo Lietuvos Prezidentas.
Bet ko konkrečiai Lietuva tikisi iš NATO?
„Madrido viršūnių susitikimo metu šalys sutarė, kad oro gynybos sistemos kūrimas ir plėtojimas yra prioritetinis“, – kalbėjo prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys.
Pripažįstama, kad NATO narės tiesiog neturi tiek oro gynybos pajėgumų, kad dislokuotų visose su Rusija, Baltarusija besiribojančiose šalyse.
„Puikiai suprantame, kad pajėgumų, kurie galėtų nuo viršaus iki apačios per visą NATO rytinį pasienį uždengti oro erdvę visu kompleksu priemonių, šiuo metu nėra“, – sakė K. Budrys.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Taigi kol NATO narės negali adekvačių oro gynybos pajėgumų dislokuoti visoje Rytų Europoje ant žemės, rytinių šalių oro gynyba užtikrinama per atstumą. Žvalgybiniai orlaiviai nuolat stebi ne tik Ukrainą, bet ir Baltarusiją, Kaliningradą. Europos regione budi NATO lėktuvnešiai – NATO aviacija galėtų kilti iš kitų Europos šalių.
„Oro gynyba labai dažnai yra ore. Naikintuvai ir jūroje – NATO laivuose. NATO pajėgų Europoje vadas jau turi įgaliojimus siųsti papildomas oro ir jūrų pajėgas greitai, jei reikės“, – kalbėjo NATO generalinis sekretorius Jens Stoltenberg.
Prezidentūra pabrėžia, kad labai svarbu ne tik pajėgumai, bet ir planai, kaip tie pajėgumai būtų siunčiami. Visada yra skeptikų, sakančių, kad NATO – biurokratinė organizacija. NATO narių požiūriai į Rusiją skiriasi, esą, jei reikėtų ginti vieną ar kitą narę, sprendimo priėmimas užstrigtų. Anot prezidentūros, incidentas Lenkijoje parodė priešingai.
„Ką parodė NATO šio incidento Lenkijoje metu? Kiek greitai, ir kiek lanksčiai gali reaguoti“, – kalbėjo K. Budrys.
Raketa Lenkijoje nukrito antradienio popietę. Lenkija kelias valandas aiškinosi ir viešai paskelbta apie 18 val. Po kelių valandų NATO vadas skelbė šaukiantis skubias derybas. Kitą rytą NATO ambasadoriai jau rinkosi Briuselyje, vidurdienį paskelbta NATO reakcija. Kadangi lenkai nesikreipė NATO pagalbos, Aljansas komentarais ir apsiribojo. NATO vadas atsakė į klausimą, ar tai, kad raketa iš karo zonos Ukrainoje įskrido į NATO narę – Lenkiją – ir pražudė du žmones, nerodo, kad NATO oro gynyba turi spragų.
Esame sunerimę ir manome, kad dabar labai tinkamas metas pradėti kalbėti apie rytinio Aljanso sparno saugumą. Turime dislokuoti daug veiksmingesnes oro gynybos sistemas.
„Oro gynybos sistemos Rytuose pritaikytos ginti mus nuo atakų, kai yra atakuojama kruizinėmis balistinėmis raketomis. Tada būna specifinės charakteristikos. Mes stebime ir nusprendžiame, ar tai ataka, ar kažkas kito. Kaip sakiau, šį kartą bus Ukrainos oro gynybos nukrypimas. Ta raketa neturėjo atakos charakteristikų“, – sakė J. Stoltenberg.
Prezidentas G. Nausėda kalbėdamas Čekijos radijui išskyrė galimą iššūkį, kad po incidento Lenkijoje NATO bent artimiausiu metu neskirtų prioriteto tik Lenkijos gynybai.
„Esame sunerimę ir manome, kad dabar labai tinkamas metas pradėti kalbėti apie rytinio Aljanso sparno saugumą. Turime dislokuoti daug veiksmingesnes oro gynybos sistemas. Jų reikia palei visą rytinę NATO sieną. Neefektyvu jas turėti tik Lenkijoje, bet ne Baltijos šalyse“, – kalbėjo G. Nausėda.
Praėjusią savaitę Vokietijoje viešėjęs Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis irgi apteikė siūlymų dėl gynybos. Kad Seimas galėtų priimti įstatymą dėl vokiečių brigados Lietuvoje.
„Neatmesčiau tokio pasiūlymo, kad reikėtų pasitvirtinti savo įstatymu“, – sakė G. Landsbergis.
Anot G. Landsbergio, įstatymas užtikrintų, kad net ir pasikeitus valdžiai, Lietuva tęs vokiečių brigadai priimti reikalingas statybas, taip pat pasiųstų signalą vokiečiams.
„Iki 2026 m. mes esame pasiruošę priimti brigadą visa apimtimi. Tai reiškia – su technika, reikalingais garažais, sandėliais bei žmonėmis, kurie galėtų Lietuvoje būti“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Prezidentūra naujų iniciatyvų dėl Vokietijos brigados nekomentuoja.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Darbą pradės naujai išrinkti parlamentarai, Vyriausybė grąžins įgaliojimus
Į pirmą posėdį ketvirtadienį rinksis keturioliktojo Seimo nariai, įgaliojimus prezidentui grąžins Ingridos Šimonytės Vyriausybė. ...
-
Liberalai: koalicija su antisemitine partija negali būti pateisinama19
Koalicija su antisemitine partija prieštarauja vakarietiškos politikos standartams ir negali būti pateisinama, pareiškė Liberalų sąjūdis. ...
-
KT nenagrinės Seimo narių grupės skundo dėl valstybės tarnybos reformos
Konstitucinis Teismas (KT) nenagrinės grupės parlamentarų prašymo įvertinti Vyriausybės nutarimą, susijusį su valstybės tarnybos pertvarka. ...
-
Žiniasklaida: tarp galimų kandidatų į vidaus reikalų ministrus – Alytaus mero pavardė10
Socialdemokratai vidaus reikalų ministro portfelį svarsto patikėti Alytaus savivaldybės merui Nerijui Cesiuliui, remdamasis šaltinių duomenimis, skelbia portalas „15min“. ...
-
J. Pinskus apskundė V. Kamblevičių prokuratūrai4
Buvęs Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus antradienį kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydamas ištirti laikinai partijai vadovaujančio Vytauto Kamblevičiaus veiklą. ...
-
G. Paluckas keisti vadovų apsaugos tvarkos neketina: kaip saugos, taip ir bus gerai1
Socialdemokratų kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas neketina inicijuoti įstatyminių pakeitimų ir griežtinti Seimo ir Vyriausybės vadovų apsaugos tvarkos. Anot ministro pirmininko kėdę besimatuojančio politiko, jis prisitaikys prie tokio apsaug...
-
V. Landsbergis: idėjai oro uostui suteikti Čiurlionio vardą priešintis gali tik „prietrankos“26
Vyriausybei ketinant Vilniaus oro uostui suteikti Čiurlionio vardą, idėją palaikantis atkurtos Lietuvos vadovas profesorius Vytautas Landsbergis sako, kad kompozitoriaus, dailininko vardo įprasminimas būtų gražus paskutinis nueinančios Vyriausybės ka...
-
Darbą naujos kadencijos Seime pradėsiantis A. Zuokas: nesijungsiu prie jokios frakcijos
Parlamentaro mandatą iškovojęs partijos „Laisvė ir teisingumas“ lyderis, buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas naujosios kadencijos parlamente žada dirbti Mišrioje Seimo narių grupėje. ...
-
A. Širinskienė: „Nemuno aušra“ jau turi kandidatus į žemės ūkio ir aplinkos ministrus1
„Nemuno aušros“ atstovė Agnė Širinskienė teigia, kad politinė jėga jau turi nepartinius kandidatus į žemės ūkio ir aplinkos ministrus. Pasak jos, šios kandidatūros, panašu, tinka ir į premjerus siūlomam Ginta...
-
Lietuva su Europos Taryba sutarė Vilniuje steigti informacijos centrą Baltarusijos žmonėms4
Lietuva su Europos Taryba (ET) trečiadienį sutarė bendradarbiauti Vilniuje steigiant informacijos centrą Baltarusijos žmonėms. ...