- Milena Andrukaitytė, Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) ir Latvijos prezidentas Egilsas Levitas laišku kreipėsi į NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą bei Aljanso valstybių ir vyriausybių vadovus dėl įvykių Baltarusijoje keliamos grėsmės.
Kaip pranešė Prezidentūra, laiške trijų šalių vadovai atkreipia dėmesį, kad Rusijos ir Baltarusijos bendradarbiavimas kenkia ne tik regiono, bet ir visos euroatlantinės erdvės saugumui. Laiške pažymima, kad Baltarusijos teritorija ir ištekliai Rusijos naudojami karui prieš Ukrainą ir liudija vis glaudesnę dviejų šalių karinę integraciją.
„Naujausia jos išraiška tapo taktinių branduolinių ginklų dislokavimas Baltarusijos teritorijoje. Tokiu būdu eskaluojama padėtis karo Ukrainoje kontekste ir keliama tiesioginė grėsmė mūsų bendruomenės saugumui. Tai yra dar vienas šiurkštus NATO ir Rusijos santykių pagrindų akto pažeidimas, akivaizdžiai rodantis, kad šis dokumentas nebegalioja“, – rašoma Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos lyderių laiške.
Lenkijos prezidento A. Dudos teigimu, laiško parengimą sąlygojo iš esmės pakitusios saugumo sąlygos regione.
„Turiu omenyje ir V. Putino deklaracijas dėl atominio ginklo perkėlimo į Baltarusiją. Kaip žinia, Lenkijai, Lietuvai, Latvijai, kitoms NATO šalims tai yra išties pavojingas veiksnys. Kita priežastis – galimas „Wagner“ grupuotės persikėlimas į Baltarusiją, tai taip pat iš esmės keičia saugumo architektūrą regione“, – penktadienį per spaudos konferenciją Klaipėdoje sakė A. Duda.
Pasak jo, laiškas skirtas partneriams pasirengti diskusijai ta tema per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje kitą savaitę.
G. Nausėda teigė, kad laiško idėja gimė jam su Lenkijos prezidentu viešint Kyjive.
„Manau, kad tai labai savalaikė iniciatyva, kuri atkreipia mūsų sąjungininkų dėmesį į tai, kas vyksta Rytuose, kas vyksta konkrečiai Baltarusijoje, kadangi šie procesai mums kelia nerimą“, – per bendrą spaudos konferenciją Klaipėdoje tvirtino Lietuvos prezidentas.
Jis pabrėžė, kad į kaimynystėje vykstančius įvykius ir tų šalių lyderių retoriką reikia žiūrėti kompleksiškai.
„Vien „Wagner“ grupuotės atėjimas ar neatėjimas yra tik vienas iš veiksnių, bet mes stebime retoriką, mes stebime labai konkrečius veiksmus siekiant sukurti prielaidas taktinio branduolinio ginklo dislokavimui Baltarusijos teritorijoje, stebime tebesitęsiančias migracijos atakas arba vadinamąją instrumentalizuotą migraciją. Visa tai komplekse daro situaciją dar labiau pažeidžiamą, todėl turime į tai atitinkamai reaguoti svarstydami regioninio saugumo klausimus“, – sakė G. Nausėda.
Trijų šalių vadovai taip pat atkreipė dėmesį, kad Rusijos samdinių grupės „Wagner“ ir jų lyderio Jevgenijaus Prigožino persikėlimas į Baltarusiją sukeltų grėsmę šios šalies politiniam stabilumui, taip pat grasintų potencialiu konvencinių ir branduolinių ginklų kontrolės praradimu.
Pasak Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos prezidentų, J. Prigožino samdinių grupės atvykimas į Baltarusiją po nesėkmingo maišto Rusijoje taip pat gali tapti paskata Baltarusijai atnaujinti pastangas sukelti naują masinės migracijos bangą ir humanitarinę krizę prie ES sienų.
„Šiandien, NATO viršūnių susitikimo Vilniuje išvakarėse, mums reikalingas solidarumas ir vienybė, kad galėtume pagal 360 laipsnių principą atremti visas grėsmes, įskaitant ir tas grėsmes, kurias atnešė naujausi įvykiai Baltarusijoje. Turime parodyti Rusijai, kad jas matome ir suprantame, ir kad esame pasirengę imtis visų įmanomų priemonių joms atremti“, – rašo trijų šalių vadovai.
Trijų šalių lyderiai, be kita ko, pažymi, kad Baltarusijos žmonėms reikalinga aiški NATO žinia, kad demokratinės, stabilios ir klestinčios Baltarusijos, kuri būtų nepriklausoma nuo Rusijos valios ir Kremliaus vidaus kovų, vizija svarbi Aljansui.
Jie siūlo branduolinio atgrasymo peržiūrą ir pritaikymą naujai realybei, konvencinių grėsmių, kylančių iš Baltarusijos, įtraukimą vykdant karinę Aljanso adaptaciją, taip pat išankstinį amunicijos ir ginkluotės dislokavimą rytiniame Aljanso flange.
Taipogi laiške siūlomas gynybos išlaidų didinimas, peržengiant 2 proc. BVP ir sąjungininkų atsparumo hibridinėms grėsmėms didinimas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas birželį paskelbė, kad jo šalis liepos 7–8 dienomis ketina pradėti dislokuoti Baltarusijoje taktinius branduolinius ginklus.
Lietuvos nerimas dėl padėties Baltarusijoje pastaruoju metu taip pat išaugo Kremliui paskelbus, jog į šią šalį po maišto atvyks samdinių grupuotės „Wagner“ lyderis Jevgenijus Prigožinas. Baltarusijoje taip pat leista įsikurti ir daliai „Wagner“ samdinių, tačiau neaišku, ar ir kada tai įvyks.
Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį pareiškė, kad privačios karinės bendrovės „Wagner“ vadas J. Prigožinas tebėra Rusijoje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Paluckas teigia kol kas negalįs atsakyti dėl koalicijos su LVŽS: tai paaiškės tik penktadienį2
Po susitikimo su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) derybine grupe Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) į premjerus siūlomas Gintautas Paluckas teigia kol kas negalįs atsakyti, iš kokių partijų bus sudaryta koalicija. Pasak ...
-
„Valstiečiai“ teigia nematantys trukdžių dirbti koalicijoje su demokratais1
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) teigia nematanti trukdžių dirbti bendroje koalicijoje su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. ...
-
V. Landsbergis: krizė konservatoriams negresia30
Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) patyrus nesėkmę parlamento rinkimuose, o partijos lyderiui Gabrieliui Landsbergiui nusprendus trauktis iš pareigų, TS-LKD garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis sako esąs įsit...
-
S. Skvernelis po susitikimo su socialdemokratais: aiškiai, tiesiai šviesiai, lietuviškai5
Demokratų lyderis Saulius Skvernelis sako, kad jo vadovaujama partija ir socialdemokratai beveik idealiai sutampa programiniais klausimais. ...
-
G. Nausėda – už santykių su Kinija normalizavimą, bet interesas turi būti abipusis6
Prezidentas Gitanas Nausėda palaiko siekį normalizuoti Lietuvos ir Kinijos santykius, tačiau pabrėžia, kad interesas turi būti abipusis. ...
-
Politikai ieško, iš kur imti pinigų pažadams pildyti: akys krypsta į gyventojus5
Nauja valdžia dar nesuformuota, bet aiškėja, kaip norėtų keisti mokesčius. Socialdemokratai ir „Vardan Lietuvos“ skelbia, kad mokesčius keltų tik turtingiausiems. Bet aiškėja, kad mokesčiai gali didėti ir gaunantiems vidutin...
-
G. Landsbergis nevertina G. Palucko teiginių apie Kiniją12
Kadenciją baigiantis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis nesiima vertinti socialdemokratų kandidato į premjerus Gintauto Palucko komentarų apie Lietuvos ir Kinijos diplomatinius santykius. ...
-
Vokietijos koalicijoje – įtampos: G. Landsbergis mano, kad pozicija dėl brigados nekis1
Braškant Vokietijos valdančiajai vaivorykštinei koalicijai, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis mano, kad Berlyno įsipareigojimai dėl Lietuvoje planuojamos dislokuoti brigados nesikeis. ...
-
Prezidento rinkimai JAV: įvardijo, ko tikisi Lietuva, ir prakalbo apie tvyrančią išdavystės nuotaiką2
Amerikiečiams balsuojant prezidento rinkimuose, Lietuvos vadovo vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys sako tikintis ilgalaikiais Vašingtono įsipareigojimais Vilniui, bet neatmeta, jog JAV kariai gali būti siunčiami į taškus Europoje, kur ...
-
M. Navickienė apsisprendė trauktis iš politikos: atliktos kratos šeimai buvo netikėtos40
Po rezonansą sukėlusio „Foxpay“ skandalo iš socialinės apsaugos ir darbo ministrės pareigų atsistatydinusi Monika Navickienė sako tvirtai nusprendusi trauktis ir iš politikos. Nors konservatorė tikina, kad nėra niekaip susijus...