„Pati Vyriausybė turi apsispręsti ir teikti reikiamus įstatymus Seimui. Ta politinė valia, mes ją matysime. Tai ir bus išbandymas, tai bus proga įsitikinti. Tas spaudimas yra labai didelis. Mes jau gauname graudulingus verksmus laiškuose. Tokia reforma kalba tik apie administravimą, neina kalba apie modelio keitimą - tiesiog noras efektyviau valdyti savo turtą“, - interviu Žinių radijui antradienį sakė prezidentės patarėjas vidaus politikai Mindaugas Lingė.

Anot jo, bandymų pertvarkyti urėdijas buvo ir anksčiau, tačiau Seime pritrūko būtent politinės valios.

„Tų bandymų judinti šias institucijas buvo ir anksčiau. Matėme praėjusios Vyriausybės bandymus, įsijungė prezidentė su veto, bet jis buvo atmestas. Pasipriešinimas buvo didelis. Nėra nė vieno kito atvejo, kad valstybinių institucijų skaičius būtų įrašytas į įstatymą (miškų urėdijų skaičius - 42 - BNS)“, - tvirtino M.Lingė.

Aplinkos ministerija planuoja visus valstybinius miškus pavesti valdyti valstybės įmonei „Lietuvos valstybiniai miškai“, kuri bus įsteigta, sujungus 42 urėdijas, Valstybinį miškotvarkos institutą ir Generalinę miškų urėdiją. Skaičiuojama, tokiu būdu kasmet būtų sutaupyta 10 mln. eurų įmonių lėšų ir iki 3 mln. eurų - valstybės biudžeto pinigų.

Socialdemokratai nuo 2018 metų siūlo įgyvendinti kitą urėdijų pertvarką: leisti vienai urėdijai valdyti 25-60 tūkst. hektarų miškų bei per metus iškirsti ir pateikti į rinką ne mažiau kaip 100 tūkst. kubų žaliavinės medienos. Anksčiau jie teigė, kad nepalaikys Vyriausybės planuojamos reformos, tačiau ją turėtų palaikyti opozicinė Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD).

Dabar visus valstybinius miškus valdo Generalinė miškų urėdija ir 42 miškų urėdijos. 2018 metais Lietuva siekia prisijungti prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), tam, pasak Vyriausybės, būtina pertvarkyti urėdijas.

Praėjusi Vyriausybė planavo sustambinti urėdijas, tačiau tam pasipriešino Seimas ir įstatyme įrašė, kad privalo būti 42 urėdijos. Tuometinis Seimo Ekonomikos komiteto narys Jurgis Razma teigė, kad urėdijų skaičiaus įtvirtinimas įstatyme - tam tikras saugiklis, apsidraudžiant nuo „neprotingų aplinkos ministro ir Vyriausybės veiksmų“.