- Dominykas Datkūnas, Žygimantas Šilobritas (ELTA)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė, sako, kad valdančiųjų planas didinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) progresyvumą nesukurtų pakankamo pajamų į biudžetą šaltinio planuojamoms išlaidoms padengti. Politikas tikina, kad panašų siūlymą, teikė ir jo atstovaujama partija, bet jo poveikis vidurinei klasei nebūtų toks didelis.
„Vienas aiškesnis punktas yra apie aukštesnių pajamų, progresyvesnį apmokestinimą, sumuojant pajamas. Tas siūlymas buvo ir mūsų mokesčių reformos pakete ir mes turėjome labai aiškias išraiškas“, – penktadienį „Žinių radijui“ kalbėjo M. Lingė.
„Jeigu čia buvo kalbų (apie papildomą GPM tarifą – ELTA) nuo 30 tūkst. eurų metinių pajamų, mūsų buvo virš 60 tūkst, eurų, nuo kada atsirastų papildomas metinis tarifas. (...) Paskui antras laiptelis buvo numatytas nuo 120 tūkst. eurų“, – nurodė jis.
Konservatorius pažymi, kad jų teiktas siūlymas buvo analogiškas Gintauto Palucko Vyriausybės idėjai – papildomu tarifu apmokestinti visas aukštesnes pajamas, nepriklausomai nuo jų šaltinio. Politiko teigimu, tai leistų surinkti tik apie 70 mln. papildomų lėšų į biudžetą.
„Mūsų skaičiavimais, toks matavimas buvo numatytas surinkti į biudžetą papildomus 70 mln. eurų. Tai poreikiai, kiek dabar valdantieji formuoja savo Vyriausybės programoje įsipareigojimų papildomų, jie nėra adekvatūs. Čia reikėtų ne 70 mln. eurų, čia mes kalbame apie milijardą, gal net kelis milijardus papildomai“, – aiškino jis.
M. Lingė abejoja ar valdantieji rimtai žiūri į mokesčių sistemos pertvarką. Jo teigimu, girdima daugiau pasisakymų apie papildomas biudžeto išlaidas, o ne apie pajamas.
„Nematau valios rimčiau žiūrėti į mokesčių pertvarką, juolab, kad girdisi netgi prieštaringų kalbų. Koalicijos partneriai vieni įjungia, konkrečiai iš „Nemuno aušros“, tą gąsdinimą kaip nuo Naujųjų metų kas brangs, kokios pasekmes kurs akcizai kurs“, – įvardijo jis.
Čia reikėtų ne 70 mln. eurų, čia mes kalbame apie milijardą, gal net kelis milijardus papildomai.
„Iš tų pačių valdančiųjų girdime, kad ne reiktų atšaukinėti tuos sprendimus, bet nuskambėjo žodis ir „kompensaciniai mechanizmai“. Tai reiškia ne tai, kad galvojame papildomų mokesčių, bet dar kažkokią išlaidų dalį, bet tik mąstymo kryptis yra, nieko konkretaus“, – teigė M. Lingė.
Kaip anksčiau skelbė ELTA, Gintauto Palucko Vyriausybės programoje numatyta didinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) progresyvumą, suvienodinti sąlygas Lietuvos ir užsienio investuotojams bei mažinti biurokratizmo naštą.
„Didinsime pajamų mokesčių progresyvumą ir įgyvendinsime solidarumo bei teisingos mokestinės naštos paskirstymo principą. (...) Siūlome sieti gyventojų pajamų mokesčio tarifą su gyventojų gaunamų pajamų dydžiu nepriklausomai nuo šių pajamų šaltinio. Labiausiai pasiturintys asmenys turėtų daug svariau prisidėti prie viešųjų paslaugų finansavimo“, – rašoma Vyriausybės darbų programoje.
Papildomos iš biudžeto skiriamos lėšos žvyrkeliams parodo, kad šis klausimas naujajai Vyriausybei rūpi
Seimo konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė vertina, kad priimtame naujosios Vyriausybės pakoreguotame 2025 m. Lietuvos biudžete numatytas didesnis finansavimas žvyrkeliams yra tik naujosios valdžios parodymas, jog tema jiems svarbi. Pasak jo, už numatytus 20 mln. eurų bus galima asfaltuoti tik 15 km žvyrkelio.
„Dėl papildomų asignavimų iš biudžeto buvo įvairiausių prašymų iš statutinių organizacijų, tai policijos, saugumo institucijų, migracijos departamento, bet lėšų atsirado tik Valstybės saugumo departamentui. Visa kita buvo nukreipta į žvyrkelių programą. Tai apie 20 mln. eurų. Bet kai supranti, kad tik 15 km galima asfaltuoti, tai tik parodymas, jog tema svarbi. Tas matydavosi ir jų veikloje opozicijoje“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė M. Lingė.
„Tikruosius prioritetus pamatysime, kai biudžetas bus perskirstomas kitais metais ar jau bus formuojami tolimesni biudžetai“, – vertino jis.
Praeitą savaitę 2025 m. biudžeto projektą koregavusi naujoji Vyriausybė skyrė 6 mln. eurų Valstybės saugumo departamentui (VSD), 20 mln. eurų žvyrkelių asfaltavimo finansavimui bei dar 5 mln. eurų neformaliam mokinių krepšeliui. Iš viso skirtingoms sritims buvo paskirstyta 42 mln. eurų.
Taip pat politikas paminėjo, kad nors naujoji valdžia kritikavo praeitos Vyriausybės suformuotą biudžetą, jų pasirinkimas projektą keisti minimaliai parodo, jog lėšos skirstytos tikslingai.
„Bet valdantieji reiškia, kiek turėdami galimybę revizuoti, bet neatrado sričių, kur netikslingai paskirti pinigai ar per daug kažkam nukreipiama. Tai rodo, kad ankstesnės Vyriausybės biudžetas atsakingai formuotas, laikytasi visų įsipareigojimų ir korekcijai erdvės atsirado Europos Komisijai pagerinus mūsų BVP augimo prognozę“, – sakė jis.
„Turime istorinį balsavimą, kad biudžetas surinko 111 balsų“, – tvirtino jis.
ELTA primena, kad Seimas ketvirtadienį priėmė 2025 – 2027 metų valstybės biudžeto planą.
2025 m. valstybės biudžeto pajamos sieks 17,98 mlrd. eurų, o išlaidos – beveik 23,1 mlrd. eurų. Pirminiame projekte buvo numatyta, kad pajamos sieks tiek pat, o išlaidos 23,02 mlrd. eurų (dabar – 78,5 mln. eurų didesnės).
Lyginant su 2024 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – beveik 2,5 mlrd. eurų (11,7 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2025 m. turėtų sudaryti apie 44,4 proc. BVP, deficitas – 3 proc. Pirminiame projekte skola siekė 43,2 proc. BVP, tačiau deficitas išliko toks pats, kadangi jau pasiekta Mastrichto kriterijaus 3 proc. nuo BVP skolinimosi riba.
Galiojant Mastrichto kriterijams, Europos Sąjungos šalys, tame tarpe ir Lietuva, toliau turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Startuolių ambicingiems DI projektams – papildomas finansavimas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, spartindama dirbtinio intelekto (DI) plėtrą Lietuvoje, papildomai finansuos 12 startuolių projektų, kuriais bus kuriami dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktai ...
-
Keturių šalių energetikos ministrai Rygoje aptars artėjantį sinchronizavimą su Europa
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas penktadienį Rygoje su Baltijos šalių ir Lenkijos kolegomis aptars vasario pradžioje įvyksiantį Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetikos sistemų sinchronizavimą su Vakarų Europos elektros tinklais ir...
-
LSDP valdyba aptars gynybos finansavimą, Žemaitaičio retoriką
Valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) valdyba penktadienį aptars rengiamą Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo planą, gynybos finansavimą, koalicijos partnerės „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitai...
-
Nausėda su LB vadovu Šimkumi aptars gynybos finansavimą
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant didesniam šalies gynybos finansavimui pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, o Lietuvos bankui pareiškus, jog tiesiogiai iš šio šaltinio finansuoti Vyriausybės poreikių negalima pag...
-
Pakeisti teisės aktai ESO „atrišo rankas“: pradės intensyvius darbus
Pakeitus teisės aktus ir leidus tiesti požeminius elektros kabelius kelio juostoje, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) galės prijungti naujų klientų į tinklo plėtrą investuodama 1,4 mln. eurų. ...
-
Penktadienį numatoma Nausėdos akistata su Lietuvos banko vadovu: aptars svarbų klausimą
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant didesniam šalies gynybos finansavimui pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, o Lietuvos bankui pareiškus, jog tiesiogiai iš šio šaltinio finansuoti Vyriausybės poreikių negalima pag...
-
Apžvelgė kylančias degalų kainas: kur jos išliko mažiausios
Per pastarąją savaitę Lietuvoje padidėjo vidutinės degalų kainos: benzinas pabrango 1,3 proc., o dyzelino kaina išaugo 2,6 proc. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, Europos Sąjungos (ES) šalių vidutinė svertinė degalų kai...
-
Savicko vizitas Alytuje: šių zonų vystymas čia yra užkoduotas
Ketvirtadienį lankydamasis Alytuje ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas su savivaldybės mere Rasa Vitkauskiene aptarė galimybes regione plėsti ir vystyti pramoninę bei Laisvąją ekonominę zoną (LEZ). ...
-
ŽŪM siūlo šią sritį irgi pripažinti gyvybiškai svarbia
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlys pripažinti žemės ūkio ir maisto politiką viena svarbiausių Lietuvos nacionalinio saugumo vidaus politikos sričių. ...
-
Atvers kišenes: į tinklų atnaujinimą žada investuoti milijardus
Elektros skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per dešimtmetį į elektros ir dujų skirstymo tinklų plėtrą ir modernizavimą investuos apie 3,5 mlrd. eurų, o vien į elektros tinklus – apie 3,3 mlrd. eurų. ...