„Vieną skandalą reikia pakeisti kita tema, tai istorija stadiono ir praloštų 40 mln. eurų nieko bendro su reklama neturi, tačiau iškelia klausimą, kuris visuomenei pakankamai aštrus ir uždengia tą skandalą“, – žurnalistams antradienį Seime  sakė S. Skvernelis.

„Projektas pateiktas visiškai „žalias“ ir neapgalvotas, pirmiausiai, kerta žiniasklaidai, sportui, kuris apskritai finansavimo šaltinius minimalius turi. Jei šitas klausimas nesprendžiamas, nėra alternatyvų, tai matome daug ydų šitame projekte“, – pridūrė jis.

S. Svernelis pranešė antradienį įregistravęs savo siūlymus, kuriais lošimų problema būtų sprendžiama iš esmės – jis siūlo suvienodinti amžių, nuo kada galima lošti kazino ir žaidimų automatais, nustatyti sumas, kurias galima pralošti, taip pat griežtinti kontrolę, labiau įgalinti institucijas, atsakingas už priežiūrą, be to, laimėjimų nebūtų galima išmokėti grynaisiais, o tik banko pavedimu.

„Tai klausimai ir projektas, kuris spręstų azartinių lošimų klausimą iš esmės“, – teigė S. Skvernelis.

Jis sakė besitikintis, kad jei siūlymai nuo 2025 metų visiškai uždrausti azartinių lošimų reklamą bus pateikti Seime, tai projektai bus sujungti, o tuomet bus galima kalbėti apie realų poveikį problemai.

S. Skvernelis sutiko, kad azartinių lošimų reklama šiuo metu yra pernelyg agresyvi, tačiau jis sakė nematantis prasmės drausti logotipus stadionuose ar ant sportininkų marškinėlių.

„Siūlytume riboti reklamą, nes ji agresyvi ir kalbant apie banerius, kur kai atsidarai portalą ar bet ką, tau tiesiog brukama ta reklama, tai vienas dalykas, kad gal riboti, drausti, bet uždrausti šitų azartinių lošimų organizatoriams remti Lietuvos krepšinį ar futbolą, uždraudžiant logotipus arenose ar stadionuose, aš nematau prasmės. Tai turi būti subalansuota“, – teigė jis.

R. Budbergytė: socialdemokratų frakcija nesutaria dėl lošimų reklamos draudimo

Socialdemokratų frakcijos Seime seniūnė Rasa Budbergytė sako, kad frakcijos nariai nesutaria, ar reikia visiškai uždrausti lošimų reklamą, tačiau, jos manymu, didesnė dalis jų tokiam siūlymui nepritars.

R. Budbergytė teigia, kad pasiūlymas teikiamas skubotai, būtina išnagrinėti visas kylančias rizikas.

Rasa Budbergytė. I. Gelūno/BNS nuotr.

„Mūsų frakcija apsisprendė balsuoti laisvai šiuo atveju, nes suprantame, kad bet kokia reklamos draudimo kampanija duoda savo vaisių ir tuo metu, kai turime grėsmingus skaičius, kad yra labai daug prasilošusių žmonių, auga pelnas biznio šioje sferoje, yra narių, kurie galvoja, kad draudimas, koks pasiūlytas šiuo metu, galbūt prisidėtų prie žmonių apsaugos“, – žurnalistams Seime antradienį sakė parlamentarė.

Anot jos, dalis frakcijos narių mano, kad tokios įstatymo pataisos turi būti svarstomos kompleksiškai.

„Tas skubotumas, kaip šiandien per seniūnų sueigą nuspręsta, kad galbūt (Seimo – BNS) kanceliarijos Teisės departamentas gali pateikti jau išvadas dėl projektų, kurie registruoti atskirų Seimo narių, kuriuos įtraukti į rezervinius klausimus, rodo tam tikrą skubotumą“, – teigė parlamentarė.

„Mūsų frakcija skilo nuomonėmis per pusę, tikriausiai ir daugiau bus tokių, kurie nepalaikys, nes šitas klausimas turi būti svarstomas neskubant, kompleksiškai išnagrinėjant visas rizikas, kurios kyla, o jų yra pakankamai“, – pridūrė ji.

Azartinių lošimų įstatymo pakeitimų iniciatoriaus Mindaugo Lingės parengtas pataisas parašais parėmė maždaug pusšimtis parlamentarų – daugiausia iš valdančiosios daugumos. Jomis siūloma drausti skleisti informaciją, kad azartinių lošimų bendrovės remia bet kokius viešus renginius, veiklas, fizinius ir juridinius asmenis.

M. Lingė: nereikėtų ilgai laukti sprendžiant dėl lošimų reklamos draudimo 

Siūlymų nuo 2025 metų visiškai uždrausti azartinių lošimų reklamą iniciatorius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad nereikėtų ilgai laukti priimant sprendimus.

Pasak jo, dabartinė sistema ir reklamos sklaida daro žalą žmonėms, priklausomiems nuo lošimų, ir neskatina jų sveikti.

„Reklama ir dabar yra draudžiama, tik įstatyme palikta išimtis, kuri leidžia informuoti. Tai visa tai, kas vadinasi informuoti, turime apie 12-13 mln. eurų investicijų iš sektoriaus į informavimo priemones, kurios pagal įstatymą vadinasi ne reklama. Toks nesisteminis požiūris į priklausomybes yra ydingas“, – žurnalistams Seime antradienį sakė M. Lingė.

Mindaugas Lingė. Ž. Gedvilos/BNS nuotr.

Jo teigimu, lošimų verslo reguliavimo pakeitimus rengia Finansų ministerija, tačiau jie neapima reklamos problemos.

„Suprantame, kad ir rudenį gali būti papildomų reguliavimo momentų, dar vieną dozę gali padiktuoti pasibaigęs „BaltCap“ tyrimas. (...) Turbūt nėra tikslinga visko laukti ilgą laiką, kad galėtume kažkokiu būdu viską supaketavę bandyt spręsti, tai kaip tik komplikuotų atskirų segmentų svarstymą, kada būtų sukabinta kuo daugiau dalykų“, – kalbėjo jis. 

M. Lingė pabrėžė, kad reklama nebūtų visiškai draudžiama – galėtų likti iškabos fizinių kazino prieigose arba internetinėse svetainėse.

Parlamentaro vertinimu, pataisos padėtų spręsti didelę priklausomybių problemą turinčių žmonių situaciją.

„Ką rodo apsiribojusių lošti registras – tokių žmonių Lietuvoje turime apie 16 tūkst. (...). Matant kiekvieną atvejį, iššokant skatinančias lošti reklamas, jiems tai nepadeda sveikti. Yra ir sudėtingesnės formos, Priklausomybių ligų centro duomenys rodo, kiek žmonėms pripažinta diagnozė dėl probleminio lošimo, tokių jau pernai buvo 176 atvejai diagnozuoti, kai 2020 metais siekė apie 50“, – sakė M. Lingė.

„Reklama yra ne tas veiksnys, kuris padės jiems, o kaip tik skatina ir greitesnius atkryčius, ir problemos gilinimo mastą“, – teigė jis.

M. Lingė taip pat mano, kad reklamos draudimas neturėtų paveikti žiniasklaidos ar sporto, kurie iš jos gauna didelę dalį pajamų. Anot jo, vieno sektoriaus priklausomybė nuo kito kaip tik yra žalinga.

„Panašias diskusijas esame turėję, kai buvo diskutuojama dėl tabako, alkoholio reklamos – alkoholio išėmimas iš degalinių taip pat buvo lydimas, kad bankrutuos degalinės. Vertinimų ar baimių galima girdėti prieš svarstant projektus, manome, nėra prievolės, kad būtų nuo vieno sektoriaus visiškai priklausomybė kitų sektorių, ypač žiūrint ir į sporto sritį, kartais neaišku, kas ugdoma, ar sportininkų, ar lošėjų karta“, – sakė M. Lingė.

„Priklausomybės faktorius nuo šito sektoriaus kenkia netgi ir žiūrint į prevenciją, kaip sporto, ugdant jaunąją kartą“, – teigė jis.

Anot parlamentaro, lošimų priežiūros finansavimas galėtų būti keičiamas – kaip pavyzdį jis pateikė Lietuvos banko finansinių įstaigų priežiūrą, kai ją išlaiko rinkos dalyviai.

„Jeigu toks modelis būtų priimtinas ir galėtume susitarti dėl tokio modelio, galėtų formuotis ir atitinkamas didesnis paketas prevencijai, o tą dalį, kuri yra žalingos reklamos poveikį darančios sklaidai, galėtų būti pakeista didesniu paketu per prevencijas ir socialines reklamas“, – sakė M. Lingė.

Azartinių lošimų įstatymo pataisomis siūloma drausti skleisti informaciją, kad azartinių lošimų bendrovės remia bet kokius viešus renginius, veiklas, fizinius ir juridinius asmenis.