Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas ketvirtadienį pritarė Liberalų sąjūdžio atstovės Editos Rudelienės pasiūlymui, kad  60 mln. eurų trūkstamų lėšų nebūtų paimta iš savivaldybių.

Tokiu būdu Seimui priimant įstatymą liks galioti Vyriausybės teiktas siūlymas, kad savivaldybės prisidėtų 25 mln. eurų civilinei saugai.

„Iš savivaldybių civilinei saugai paimta 25 mln. eurų. Nors tai yra deleguota valstybės funkcija, (...) bet dar, be to, paimta 60 papildomų milijonų, kas, mano galva, nėra teisinga, nes dar papildomai nukentėtų visi žmonės“, – komiteto posėdyje teigė E. Rudelienė.

„Galbūt ne tiesiogiai kiekvienas pajustų iš savo piniginės, bet per visas paslaugas, kurias teikia savivaldybė, mažesnis finansavimas būtų skiriamas keliams, būtų mažiau vietų darželiuose, nukentėtų viešas transportas, kitos socialinės paslaugos“, – pridūrė ji.  

Matant, kad nėra plataus sutarimo, koalicijos partneriai nepritaria, dalis opozicijos nepritaria, visgi siūlysime šitą vietą išimti.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė ketvirtadienį Žinių radijui sakė, kad pasiūlymą dėl 60 mln. eurų valdantieji atsiėmė siekiant užsitikrinti paramą dėl viso gynybos mokesčių paketo priėmimo.

Pasak jos, minimą sumą mėginta skirti tik 2025 metais.

„Matant, kad nėra plataus sutarimo, koalicijos partneriai nepritaria, dalis opozicijos nepritaria, visgi siūlysime šitą vietą išimti, palikti taip, kaip buvo suplanuota, kad savivaldybės prisideda (...) kiekvienais metais po 25 mln. eurų“, – sakė G. Skaistė.

Dauguma Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narių taip pat pritarė, kad 25 mln. eurų iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies kasmet būtų skirta visai Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programai, o ne kuriai nors atskirai savivaldybėse įgyvendinamai jos daliai. Tai reiškia, kad lėšas naudotų ne tik savivaldybės, bet ir valstybės institucijos.

Svarstant kitus Seimo narių pasiūlymus, daugumai narių susilaikius komitetas nepritarė „valstiečio“ Valiaus Ąžuolo pasiūlymui į Gynybos fondą nukreipti 80 proc. Lietuvos banko uždirbto pelno už 2024–2026 metus.

Taip pat atmestas demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovo Luko Savicko pasiūlymas pelno mokesčio tarifą didinti 2 proc. punktais iki 17 procentų.