Energetikos ministras pareiškė, kad nacionalinė energetikos bendrovė „Leo LT' nebus išformuojama taikant restituciją - tai yra privataus kapitalo bendrovei „NDX energija" grąžinant elektros skirstymo bendrovės VST akcijas ir išmokant pernai VST įmonei „Leo LT" sumokėtus 608 mln. litų dividendų.  Reaguodamas į šiuos ministro žodžius, "NDX energija" valdybos pirmininkas Ignas Staškevičius tvirtina, kad bendrovė lauks kitų Energetikos ministerijos variantų ir tada svarstys, kaip elgtis toliau.

Savo ruožtu teisininkas Kęstutis Čilinskas nuogąstauja - sprendimai dėl "Leo LT" neva yra slepiami.

Turtą norėtų dalint pagal realią vertę

Arvydas Sekmokas teigia, kad restitucijos kelias neturi teisinio pagrindo, todėl turtas bus dalijamas, paskaičiavus jo realią vertę.

„Paprasčiausiai tas grąžinimo variantas arba, kaip ponas Čilinskas (teisininkas Kęstutis Čilinskas) teigia, jis neturi teisinio pagrindo. Mes turime atsižvelgti į viską - tiek formavimo procesą, tiek procesą, kas vyko po to. Atsirado antrinių įmonių, buvo gauta papildoma vertė, kurią sukūrė Kauno hidroelektrinė, Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė - visa tai turi būti įvertinama ir tik tą įvertinus galima realiai ir teisingai padalinti tą turtą", - LTV laidoje „Savaitė" sekmadienį sakė A.Sekmokas.

Energetikos ministro teigimu, turto padalijimas turi būti pagrįstas objektyviu turto įvertinimu - tiek teisingumo, tiek teisėtumo kriterijais.

„Pats išformavimas, kaip siūlo Ignas Staškevičius („NDX energijos" valdybos pirmininkas - BNS), grąžinant VST akcijas ir dividendus, kurie buvo išmokėti - toks likvidavimas negali turėti teisinio pagrindo - taip komentuoja teisininkai ir jie ruošia pasiūlymus, kaip „Leo LT" galėtų būti išformuojamas. Tai yra teisinis kelias ir taip pat kelias, kuris turi apginti valstybės interesus, o ne leisti, kad būtų gaunama nauda ar pelnas ne tik iš veiklos, bet ir išformavimo", - kalbėjo A.Sekmokas.

Kalba apie dirbtinį turto pervertinimą

Jis priminė, kad Vyriausybei ir „NDX energijai" dalijantis „Leo LT" akcijų proporcijas, kaip valstybės turtas nebuvo įskaičiuotos valstybės valdomos įmonės - Kruonio ir Kauno elektrinės. Be to, VST įvertinimas rėmėsi turto vertės padidinimu, kuris davė visiškai kitas proporcijas."

„Paprasčiausia turi būti įvertinta, kaip tas turtas turėtų būti padalintas ir tos turto dalybos turi remtis realiu turto vertinimu, o ne tokiu vertinimu, kuris buvo pasiektas dirbtinai pervertinant vienos įmonės turtą, atsižvelgiant į pinigų srautus, kurie nebuvo realūs ir taip susidarė tariamas vertės skirtumas tarp VST, RST ir Lietuvos energijos", - teigė A.Sekmokas.

Jis teigė nemanantis, kad „Leo LT" turto dalybų procesas turėtų būti ilgas: „Ar tai bus mėnuo, du mėnesiai, ar trys - dabar negaliu atsakyti. Iš tikrųjų, kai eina kalba apie šimtus milijonų litų, manau, kad geriau vienu ar kitu mėnesiu užtrukti ilgiau negu kad valstybė patirtų keliasdešimt ar kelių šimtų milijonų litų nuostolius".

„Gazprom“ įtakos nemato

A.Sekmokas teigė nematantis jokios galimos Rusijos dujų koncerno „Gazprom" įtakos ardant „Leo LT".

„Aš nematau jokių sąsajų tarp dujų verslo ir „Leo LT" ardymo. Aš noriu pabrėžti, kad „Leo LT" ardymas nėra tik santykiai tarp akcininkų, bet ir europinės teisės trečiojo paketo įgyvendinimas - atskyrimas gamybos, perdavimo, vartojimo, skirstymo ir prekybos", - LTV laidoje kalbėjo energetikos ministras.  

„NDX energiją” restuticijos scenarijus tenkintų

„NDX energijos“ valdybos pirmininkas Ignas Staškevičius ne kartą buvo užsiminęs, kad mažąjį „Leo LT“ akcininką tenkintų restitucijos scenarijus.

„Mūsų bendrovė sutiktų ir nedarytų kliūčių restitucijos procesui. Tai nėra primygtinis mūsų siūlymas - restituciją, kaip greitą ir nesudėtingą kelią, siūlė ir ekonomistai, ir net „Leo LT“ kritikai. Tačiau dabar aiškėja, kad tokio scenarijaus nebus, nes jis netenkina ministro. Dabar, matyt, bus einama kitu ilgesniu keliu“, - pirmadienį portalui pareiškė I.Staškevičius.

Kokį sprendimą siūlys Energetikos ministerija, jis sakė galįs tik spėlioti, nes iki šiol dialogas šiuo klausimu nevyko.

„Iki šiol buvo kartojama, kad bendrovę reikia kuo greičiau išformuoti, žadėta dirbti naktimis, tačiau sprendimus delsiama priimti. Matyt, dabar jau nėra taip svarbu naikinti „Leo LT“ ir norima šį procesą kuo ilgiau ištempti, nors kliūčių tam nebeliko - įstatymai priimti likviduoti įmonę“, - svarstė pašnekovas ir pabrėžė, kad „NDX energija“ lauks kitų Energetikos ministerijos variantų ir tuomet svarstys, kaip toliau elgtis.

Verslininko paaiškinimas, kodėl ministerija delsia

Energetikos ministro A.Sekmoko užuominoms, kad VST turtas buvo pervertintas, I.Staškevičius neteikia didelės vertės.

„Nemanau, kad VST akcijos buvo pervertintos. Be to, restitucijos atveju vis tiek visos akcijos būtų grąžintos „NDX energijai“, tad visai nebesvarbu, kiek jos vertos. Tačiau jeigu bus pasirinktas kitas „Leo LT“ išformavimo būdas, tai tradiciškai reikia įvertinti visą bendrovės turtą, atsiskaityti su kreditoriais ir kas liko, dalyti akcininkams. Toks scenarijus taip pat įmanomas, tik nereikia žadėti, kad jis bus greitas“, - įsitikinęs I.Staškevičius.

Kodėl ministerija neskuba priimti sprendimo, I.Staškevičius taip pat turi paaiškinimą: „Valdžia, ko gero, dar nori pavaldyti energetikos ūkį savo nuožiūra. Ministerijos valdininkams yra naudinga kuo ilgiau jį valdyti, paskiriant ten dirbti įvairius giminystės ryšiais susijusius asmenis ir per juos lemiant energetikos bendrovių veiklą.“

K.Čilinskas: pirmiausia - sandorio panaikinimas, tada - restitucija

Visai kitokį restitucijos scenarijų siūlo vienas didžiausių „Leo LT“ kritikų teisininkas Kęstutis Čilinskas. „Pirmiausia reikia panaikinti sandorį, o tik po vykdyti restituciją. Tokiu atveju restitucijos scenarijus reikštų, kad šalys pasiima, ką įnešė, ir privati bendrovė negalėtų pasipelnyti iš sandorio. Tačiau Vyriausybė siekia, kad sutartis galiotų, sandoris išliktų ir dalybos vyktų būtent pagal jį, - dėstė teisininkas. - Tokios restitucijos tikrai nenori ir „NDX energijos“ savininkai“.

K.Čilinsko nuomone, „NDX energijos“ savininkai įnešė tik 195 tūkst. litų, o esą dividendus išpūtė 1340 kartų padidinę kapitalo vertę. „Taigi verslininkai nori susigrąžinti ne tik VST ir 600 mln. dividendų. „NDX energijos“ savininkai nori dar ir nurodyti Kainų komisijai, kiek reikia pakelti elektros energijos kainą, uždarius Ignalinos atominę elektrinę, kad atgautų negautus milijardus".

Teisininkas: sprendimai vėl slepiami

Pastarąjį kaltinimą atmeta I.Staškevičius: „Įkūrus „Leo LT“ mes pavedimu pervedėme daugiau kaip 600 mln. litų - tai yra realūs pinigai. Jie ir dabar tebėra „Leo LT“ sąskaitoje. Dėl VST vertės galima ginčytis, tačiau šiuo metu visi klausimai suplakami į vieną. Tačiau, kartoju, restitucijos atveju visi atgautų tai, ką įnešė. „NDX energijos“ atveju net būtų galima kalbėti apie žalą, nes įmonė negavo planuoto pelno“.

K.Čilinskas neabejoja, artimiausiu metu dėl „Leo LT“ vėl vyks aktyvi informacinė kova.

„Deja, sprendimai dėl „Leo LT“ vėl slepiami, nors visi sprendimai turi būti vieši. Bijau, kad gali būti dar viena apgaulė, o visuomenei bus pateikta informacija, kaip abi pusės puikiai susitarė, - nuogąstavo teisininkas. - VST vertė gali būti sumažinta dėl akių. Tie formalūs skaičiai visai nerūpi „NDX energijai“, nes ji turi galiojančią sutartį, kur aiškiai parašyta, kiek jai priklauso. Taigi galiojanti sutartis privačiai bendrovei yra lyg nuolatinis bilietas į Stokholmo arbitražą, jeigu tik „Leo LT“ bus padalyta ne taip, kaip „NDX energija“ nori. Manau, Vyriausybė neatsitiktinai nesikreipia į teismą ir palieka sutartį galioti“.