- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seime siūloma keisti kelio eismo ženklų dizainą, atsisakant sovietinio standarto. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su siūlymo iniciatoriumi Andriumi Vyšniausku.
– Kodėl siūlote atsisakyti to sovietinio standarto?
– Idėja yra ne nauja, ji iškyla kas kelis metus. Lietuva vis dar per 34 metus nepakeitė savo kelio ženklų dizaino, tuo tarpu Latvija, Estija, Lenkija susikūrė savo standartus, savo dizainą, kuris labiau primena vakarietišką. Mes likom su kelio ženklais, kurie yra panašūs į Baltarusijos ir Rusijos kelio ženklus. Tai yra svarbu, nes mūsų valstybė gana nuosekliai desovietizuoja viešąsias erdves, tame tarpe galime padiskutuoti ir apie kelio ženklų keitimą. Tuo labiau, kad ir tarptautiniai standartai pamažu keičiasi ir tokia galimybė atsiranda. Be abejo, tas keitimo procesas negali būti greitas, tai turėtų įvykti per keletą metų. Lietuvoje vidutiniškai per dešimt metų yra pakeičiama didžioji dalis kelio ženklų dėl nusidėvėjimo. Tai tiesiog senieji ženklai nusidėvėjus galėtų būti keičiami į naujo dizaino ženklus. Tai niekaip nesukeltų kažkokio sąmyšio keliuose, nes tikrai galime pasirinkti tokį dizainą, kuris nebus labai nutolęs, tačiau reikšmingai skirsis. Tiesiog žmonėms bus aišku ir tuos, ir tuos ženklus matant. Ir per ilgą laiką galima tą pakeitimą padaryti.
– Tai vienu metu būtų ir senieji ženklai, kurie dar nesusidėvėję, ir kai kur atsirastų tie naujesni?
– Tai yra vadybinis procesas, kurį galima susidėlioti taip, kad kažkoks nenusidėvėjusių ženklų kiekis būtų pasaugomas ir vienu metu būtų didesnis kiekis pakeičiamas. Tačiau bet kuriuo atveju tie ženklai bus keičiami, dėl to tas nereikalautų kažkokių papildomų resursų. Papildomi resursai yra nebent dėl naujo ženklų standarto sukūrimo, bet tai tikrai nėra labai didelės išlaidos.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Papildomų lėšų tikrai nekainuotų? Girdėjau opoziciją kalbant, jog čia kažkam – verslo projektas prieš išeinant, kad tai kainuotų dešimtis milijonų eurų.
– Aš nematau tokių išlaidų, nes kelio ženklai natūraliai yra keičiami ir niekas nesiūlo paimti ir dabar visoje Lietuvoje pakeisti kelio ženklus. Mes galime turėti savo standartą, lietuvišką, vakarietišką kelio ženklų standartą ir per daug metų tą pakeitimą įvykdyti. O jeigu opozicijai atrodo, kad čia yra kažkoks paslėptas dalykas, tai, matot, kiekvienas galvojame pagal save. Jie iš karto mato, kaip pavogti. Mes žiūrime, kaip pakeisti kelio ženklus, nes tai yra sovietinis dalykas.
Ar reikalingos tos papildomos išlaidos? Turbūt mes pripratę prie tų ženklų, tokios kelių eismo taisyklės, toks žymėjimas įtvirtintas šitam teisės akte, tai, aš manyčiau, kad tai nekeistų kažko tai.
– Kas turėtų keisti – Susisiekimo ministerija, „Via Lietuva“?
– Susisiekimo ministerija su „Via Lietuva“. Be abejo, pirmiausia turėtų būti priimtas ministro įsakymas, tada pakoreguoti kelio ženklai, jų reglamentavimas – čia vyriausybės lygio sprendimai. Taip pat žinau, kad artimiausiu metu turėtų keistis ir tarptautinės sutartys, kurios reguliuoja kelio ženklų standartus. Tai galbūt galima sulaukti ir to proceso. Kitaip tariant, ministerija viską gali sureguliuoti. Anksčiau tų iniciatyvų buvo, tačiau nebuvo imtasi iniciatyvos Lietuvoje, nebuvo pajudėta į priekį. Dabar kadangi po karo Ukrainoje Lietuvoje desovietizacijos procesas yra įsibėgėjęs rimčiau, galima šitą klausimą rimčiau pajudinti.
– Rodykles, plytos ženklų dizainą irgi reikėtų keisti?
– Ne. Čia specialistai gali pasižiūrėti, tikrai yra ženklų, kurie nesiskiria, ta pati plyta yra visur daugiau mažiau vienoda. Kalbam labiau apie tuos ženklus, kurie turi savyje daugiau dizaino elementų – ar tai žmogus, ar gyvūnas.
Savo nuomonę apie ženklų keitimą išsakė ir vilniečiai.
„Ar reikalingos tos papildomos išlaidos? Turbūt mes pripratę prie tų ženklų, tokios kelių eismo taisyklės, toks žymėjimas įtvirtintas šitam teisės akte, tai, aš manyčiau, kad tai nekeistų kažko tai“, – teigė praeivis.
„Kad jie visi atrodo panašūs. Aišku, gal geriau, kai geltonam fone, geriau matosi. Man gal Lenkijos ženklai ir gražesni, ryškesni. Nieko prieš būčiau,“ – kalbėjo vyriškis.
„Juokaujat, tikrai juokaujat. Pinigų švaistymas ir tiek. Aš nematau jokios prasmės. Svarbiausia informatyvumas ir kad vairuotojas iš bet kurios šalies galėtų suprasti, kaip reikia važiuot ir kuo vadovautis“, – savo nuomonę išsakė kitas vilnietis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Iš Dainų šventės – tiesiai į ligoninę: pilvo skausmais, viduriavimu ir vėmimu skundžiasi 17 vaikų5
Iki penktadienio ryto į Vilniaus universitetinės ligoninės (VUL) Santaros klinikas atvežta septyniolika Dainų šventėje dalyvaujančių vaikų. ...
-
Kaune kuriamos naujos žaliosios erdvės: darbininkai pluša net keliuose parkuose1
Kauno miesto savivaldybė toliau atnaujina žaliąsias miesto erdves. ...
-
Vasara – kelių remontų ir eismo apribojimų metas: erelių nestabdo net ir darbininkų žūtys?2
Visoje Lietuvoje kelininkai per vasarą imasi didžiausių kelių remontų, dėl to atsiranda greičio apribojimai, keičiasi eismo juostos, o keliuose dirba ir darbininkai, ir sunkioji technika. ...
-
Pasiklydusių žmonių ieškojusį keturkojį pareigūną pakirto klastinga liga: prašo pagalbos6
Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) geros valios žmonių prašo padėti keturkojui jų pareigūnui Esko prailginti gyvenimą. Gyvūnui diagnozuota piktybinė liga. ...
-
Sinoptikų prognozės – orų permainos jau netoli: koks bus šventinis savaitgalis?
Sinoptikė Elvyra Latvėnaitė pasidalijo artimiausių dienų orų prognoze. ...
-
LFF stadione Vilniuje vyks Dainų šventės Šokių diena „Amžių tiltais“2
Lietuvos futbolo federacijos (LFF) stadione penktadienį – šimtmečio Dainų šventės šokių dienos koncertas „Amžių tiltais“. ...
-
Kaune bus pagerbti daugiau nei 80 laisvės gynėjų17
Kaune, Lietuvos karininkų ramovėje, penktadienį per iškilmingą ceremoniją bus pagerbti daugiau nei 80 Lietuvos valstybės laisvės gynėjų. ...
-
Kernavėje prasideda festivalis Gyvosios archeologijos dienos1
Širvintų rajone, Kernavėje, penktadienį prasidės 24-asis tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis Gyvosios archeologijos dienos. ...
-
Premjerė: vyresnių žmonių teisėms skirto įstatymo poreikis priklausytų nuo jo turinio2
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad atskiro įstatymo, skirto apibrėžti vyresnių žmonių teises, poreikis priklausytų nuo to, koks būtų jo turinys. ...
-
Krašto apsaugos ir Finansų ministerijos kuria gyventojų paramos gynybai programėlę6
Krašto apsaugos ir Finansų ministerijos kuria specialią programėlę, kuri vasaros pabaigoje leis gyventojams savanoriškai aukoti šalies gynybai, ketvirtadienį pranešė LRT televizija. ...