- Jurgita Andriejauskaitė, Paulius Perminas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Dėstytojai reikalauja kelti algas: kainos – vakarietiškos, atlyginimai...
-
Dėstytojai reikalauja kelti algas: kainos – vakarietiškos, atlyginimai...
-
Dėstytojai reikalauja kelti algas: kainos – vakarietiškos, atlyginimai...
-
Dėstytojai reikalauja kelti algas: kainos – vakarietiškos, atlyginimai...
-
Dėstytojai reikalauja kelti algas: kainos – vakarietiškos, atlyginimai...
-
Dėstytojai reikalauja kelti algas: kainos – vakarietiškos, atlyginimai...
-
Dėstytojai reikalauja kelti algas: kainos – vakarietiškos, atlyginimai...
-
Dėstytojai reikalauja kelti algas: kainos – vakarietiškos, atlyginimai...
-
Dėstytojai reikalauja kelti algas: kainos – vakarietiškos, atlyginimai...
-
Dėstytojai reikalauja kelti algas: kainos – vakarietiškos, atlyginimai...
-
Dėstytojai reikalauja kelti algas: kainos – vakarietiškos, atlyginimai...
-
Dėstytojai reikalauja kelti algas: kainos – vakarietiškos, atlyginimai...
-
Dėstytojai reikalauja kelti algas: kainos – vakarietiškos, atlyginimai...
-
Dėstytojai reikalauja kelti algas: kainos – vakarietiškos, atlyginimai...
Prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos susirinkusi nedidelė grupė aukštųjų mokyklų dėstytojų pirmadienį reikalavo atlyginimus pakelti bent 30 procentų.
Ministerija teigia girdinti protestuotojus ir teigia, jog sprendimai dėl jų reikalavimų bus priimti vėliau.
„Siekiame, kad minimum būtų padidintas darbo užmokestis bent 30 procentų, reaguojant į susidariusią sudėtingą ekonominę situaciją“, – žurnalistams pirmadienį sakė Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) pirmininkas Sigitas Vaitkevičius.
Į protestą susirinko maždaug 10-15 dėstytojų.
Ministerija teigia, jog šiuo metu kaip tik vyksta derybų procesas su Lietuvos švietimo ir mokslo profesine sąjunga, Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimu ir Lietuvos profesine sąjunga „Sandrauga“ dėl 2017 m. sudarytos Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties atnaujinimo.
Ragina atlyginimus kelti visiems
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai, susitikę su protestuoti atvykusiais LAMPSS atstovais, pabrėžė, jog visi reikalavimai yra svarstomi, o sprendimai bus priimti vėliau rudenį.
„Apie reikalavimus didinti darbo užmokestį informuota ir Finansų ministerija. Atlyginimų kėlimo galimybės bus svarstomos kiek vėliau rudenį, atnaujinus valstybės ekonominės raidos projekcijas. Taigi ir sprendimai bus priimti kiek vėliau. Svarstymams rengiamos įvairios alternatyvos, tarp jų – ir toji, kurios reikalauja profesinės sąjungos“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.
Aukštųjų mokyklų atstovai reikalauja, kad kitąmet darbo užmokestis būtų didinimas ne 10 proc., kaip numatyta ikikrizinėje Vyriausybės programoje bei partijų susitarime, o 30 procentų.
L. Balandžio / BNS nuotr.
„Jei valstybė nesusirūpins piliečiais, jeigu nesiims didinti perkamosios galios, šiandien nukentės visi – tiek piliečiai, tiek ir verslai, iš kurių perka tie piliečiai. Pirmas žingsnis, ką privalo padaryti, tai iš esmės apsvarstyti Lietuvoje kelti darbo užmokesčius, nes vartoti vakarietiškomis kainomis su prosovietiniais atlyginimais tiesiog darosi nebeįmanoma“, – teigė S. Vaitkevičius.
Pirmas žingsnis, ką privalo padaryti, tai iš esmės apsvarstyti Lietuvoje kelti darbo užmokesčius, nes vartoti vakarietiškomis kainomis su prosovietiniais atlyginimais tiesiog darosi nebeįmanoma.
LAMPSS reikalauja, kad atlyginimai būtų keliami akademikams, dėstytojams, mokslininkams ir aukštojo mokslo visiems darbuotojams.
„Tačiau iš esmės puikiai suprantame, kad Vyriausybė neturėtų apsiriboti vien tik mūsų sektoriumi, iš esmės, jei visuose sektoriuose algos neišaugs, niekaip nesukontroliuosime ekonominės krizės“, – sakė pirmininkas.
Jo teigimu, patys universitetai nėra pajėgūs didinti dėstytojams atlyginimų iš savo biudžeto, nes studentams gerokai pabrangtų studijos.
„Mes turėtume pakelti studentams 30, gal ir 40 ar 50 proc. kainą už studijas, o tai yra segmentas, kur dar ne visi uždirba ir ne visi gali susimokėti tokį įkainį. Mūsų manymu, šiandien ta visa pareiga gula ant valstybės pečių. Iš esmės, pradžioje turėtų viskuo pasirūpinti valstybė, o po to automatiškai įsijungs visos kitos sistemos“, – sakė S. Vaitkevičius.
Derasi dėl sąlygų
Anot ministerijos, parlamentinių politinių partijų susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos numatyta, kad 2024 m. mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 150 procentų šalies vidutinio darbo užmokesčio.
Kolektyvinėje sutartyje su profesinėmis sąjungomis numatyta kitąmet ir 2024 metais užtikrinti, kad būtų skiriama lėšų šių darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti ne mažiau kaip po 10 procentų kasmet.
Taip pat sutartyje numatyta, kad konkrečius darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimus ir terminus artimiausiems dvejiems metams šalys derina derybose dėl sutarties pakeitimo, rengiant atitinkamų metų valstybės biudžeto projektą.
Ministerijos duomenimis, valstybės lėšos mokslo ir studijų institucijų akademinių ir neakademinių darbuotojų darbo užmokesčiui nuo šių metų sausio augo 12,5 proc. Tam valstybės biudžete buvo papildomai skirta 28,8 mln. eurų.
Ministerijos teigimu, universitetai yra autonomiški valstybės asignavimų valdytojai ir savarankiškai sprendžia dėl lėšų panaudojimo darbuotojų atlyginimams ir kitoms reikmėms.
Nustatant dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimus, aukštosiose mokyklose nėra taikoma vieninga pareiginės algos koeficientų nustatymo schema. Tai lemia, kad dėstytojų darbo užmokestis ir darbo sąlygos aukštosiose mokyklose yra nevienodos, skelbia ministerija.
Statistikos departamento duomenimis, aukštųjų mokyklų dėstytojų atlyginimai nuosekliai didėja. Pernai antrą ketvirtį vidutinis dėstytojo atlyginimas buvo 2067 eurai. Šių metų antrąjį ketvirtį vidutinis dėstytojo atlyginimas siekė 2273 eurus iki mokesčių, tai sudaro 127,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje, rašoma ministerijos pranešime.
Valstybės asignavimai šalies universitetams ir kolegijoms per dvejus metus padidėjo beveik trečdaliu. Valstybinėms aukštosioms mokykloms skiriamų lėšų suma 2020-2022 metais augo 32,7 proc. nuo 265,1 mln. eurų iki 351,9 mln. eurų
Lietuvos mokslo tarybai skiriami valstybės biudžeto asignavimai 2020-2022 metais padidėjo nuo 19,6 mln. eurų iki 27,2 mln. eurų. Dalis šių lėšų skiriama tyrėjų veiklai finansuoti, tyrėjų karjeros plėtrai ir mobilumui, kvalifikacijos tobulinimui, skelbia ministerija.
Siekiant ginti „teisėtą interesą gauti adekvatų ekonominei situacijai darbo užmokestį“ piketą dėl per mažo užmokesčio Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) Kaune buvo surengęs ir rugsėjo 1-ąją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
KT grąžino prašymą įvertinti mokyklų lygiateisiškumą
Konstitucinis Teismas (KT) kaip nepagrįstą grąžino grupės opozicinių parlamentarų prašymą įvertinti, ar minimalaus mokinių skaičiaus nustatymas valstybinėse ir savivaldybių mokyklose nepažeidžia lygiateisiškumo principo. ...
-
Palangoje – įspūdingas reginys: tokį reiškinį išvysta vos keli1
Palangiškiai ankstų penktadienio rytą apsilankę paplūdimyje galėjo išvysti puikų reginį – vandens viesulą. Meteorologas Gytis Valaika feisbuko grupėje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ paaiškino, kad šis rei&sc...
-
Lietuvos laisvės gynėjas: likau be sveikatos, bet viską pakartočiau7
Valstybės dienos išvakarėse Lietuvos karininkų ramovėje pagerbti Lietuvos laisvės gynėjai. 80-čiai (dviem – po mirties) įteikti pažymėjimai ir Laisvės gynėjo ženklai. Per trejus metus toks statusas iš viso yra suteiktas 654 žm...
-
Iš Dainų šventės – tiesiai į ligoninę: pilvo skausmais, viduriavimu ir vėmimu skundžiasi 17 vaikų9
Iki penktadienio ryto į Vilniaus universitetinės ligoninės (VUL) Santaros klinikas atvežta septyniolika Dainų šventėje dalyvaujančių vaikų. ...
-
Kaune kuriamos naujos žaliosios erdvės: darbininkai pluša net keliuose parkuose1
Kauno miesto savivaldybė toliau atnaujina žaliąsias miesto erdves. ...
-
Vasara – kelių remontų ir eismo apribojimų metas: erelių nestabdo net ir darbininkų žūtys?3
Visoje Lietuvoje kelininkai per vasarą imasi didžiausių kelių remontų, dėl to atsiranda greičio apribojimai, keičiasi eismo juostos, o keliuose dirba ir darbininkai, ir sunkioji technika. ...
-
Pasiklydusių žmonių ieškojusį keturkojį pareigūną pakirto klastinga liga: prašo pagalbos9
Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) geros valios žmonių prašo padėti keturkojui jų pareigūnui Esko prailginti gyvenimą. Gyvūnui diagnozuota piktybinė liga. ...
-
Sinoptikų prognozės – orų permainos jau netoli: koks bus šventinis savaitgalis?
Sinoptikė Elvyra Latvėnaitė pasidalijo artimiausių dienų orų prognoze. ...
-
LFF stadione Vilniuje vyks Dainų šventės Šokių diena „Amžių tiltais“2
Lietuvos futbolo federacijos (LFF) stadione penktadienį – šimtmečio Dainų šventės šokių dienos koncertas „Amžių tiltais“. ...
-
Kaune bus pagerbti daugiau nei 80 laisvės gynėjų18
Kaune, Lietuvos karininkų ramovėje, penktadienį per iškilmingą ceremoniją bus pagerbti daugiau nei 80 Lietuvos valstybės laisvės gynėjų. ...