- Agnė Kairiūnaitė, LRT Klasikos laida „Manasis aš“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Teroristai ieško didelių taikinių, siekia skambių antraščių, nes tada jie patys sau atrodo didesni nei iš tikrųjų yra, tad jie savo dėmesį telkia į JAV, Jungtinę Karalystę, Prancūziją. Taip LRT KLASIKAI sako terorizmo ekspertas iš Didžiosios Britanijos Tasnime Akunjee.
O Lietuva, pabrėžia jis, – nedidelis ir mažiau patrauklus taikinys žmonėms, kurie nori daryti įtaką pasaulinei politikai, tad nėra jokių indikatorių, kurie rodytų, kad teroristiniai išpuoliai Lietuvoje yra tikėtini.
– Kaip jūs, dirbantis su terorizmu susijusiomis bylomis, apibrėžtumėte terorizmą XXI a.?
– Kas yra terorizmas XXI a. – 64 milijonų vertės klausimas. Manau, kad jį apibrėžiant galima kalbėti apie egzistuojančius skirtingus susiliejančius požiūrius. Viešojoje sąmonėje terorizmas XXI a. yra toks pats, koks jis buvo visada – kai civiliai žmonės, siekiantys politinių tikslų, tai daro smurtiniu būdu. Toks terorizmo apibrėžimas galioja maždaug visose kalbose, visose visuomenėse.
Problema, kurią matome dabar, yra ta, kad terorizmo apibrėžimas milžiniškai išsiplėtė. Dabar jis nebėra pagrįstas tik smurtu ar prievartos baime – jis įtraukia tokius reiškinius, kaip komunikacijos trikdymas, laužimasis į duomenų bazes, atvejus, kai vien tik tai, kad žmogus savo nuosavybėje turi tam tikrų knygų ar įvardija savo idėjas, kartais klasifikuojama taip pat, kaip terorizmas. Taigi egzistuoja debatai: aš esu vienoje pusėje, kiti – kitoje, tad kokia žodžio laisvės prigimtis, jei knygas ar diskusijas paverčiame nusikaltimu?
– Girdime svarstymų, kad vienas terorizmo tikslų – skleisti baimę ir ja pasinaudojant siekti kontrolės. Akivaizdu, kad teroristai tokį tikslą pasiekia, žmonės apimti siaubo po teroristinių atakų, kurios vis įvykdomos tai vienoje, tai kitoje šalyje. Kaip manote, kokių ir racionalių, ir neracionalių terorizmo baimių egzistuoja visuomenėje?
– Paprastai galutinis terorizmo tikslas yra politinis. Skleisti baimę nėra tikslas savaime. Tai – mechanizmas, įrankis, kuriuo teroristai naudojasi siekdami politinio pranašumo, nors tam ir yra išimčių. Bet, kalbant apie iracionalumą, mes, kaip valstybės, negalime kontroliuoti teroristų veiksmų. Galime mėginti apriboti jų galimybes imtis tam tikrų veiksmų, bet kontroliuoti negalime. Terorizmo esmė yra ieškoti silpnų vietų ir jas išnaudoti. Taigi mūsų apsaugos tarnybos, policija čia visada žingsniu atsiliks.
O mūsų iracionalios baimės susijusios su tuo, kaip mes reaguojame ir kaip kontroliuojame savo reakcijas į tai, kas vyksta. Taigi, kai matome, kad tam tikra grupė žmonių, tam tikros kilmės, tam tikros ideologijos ir tam tikrų politinių tikslų, atakuoja mus, mūsų iracionali reakcija yra už tos grupelės žmonių veiksmus kaltę priskirti milžiniškai grupei žmonių. Konkretus pavyzdys – „Charlie Hebdo“ redakciją užpuolė ISIS, bet kai kurios Europos šalys linkusios kaltę už išpuolius priskirti visiems musulmonams.
Arba Andreso Breiviko atvejis. Jis sėjo savo nuodingą ideologiją religiniais ir rasistiniais terminais, tačiau šiuo atveju jį suvokiame kaip beprotį, vienišą vilką, užuot vertinę jį kaip viso religinio, kultūrinio paveldo atstovą. Taigi mums reikia visus terorizmo aktus vertinti kaip panašius savo prigimtimi ir tinkamai bei adekvačiai į juos reaguoti.
– Kurios – racionalios ar iracionalios – baimės giliau įsišaknija, po to, kai Europos visuomenės nuolat susiduria su teroro išpuoliais?
– Tiesą sakant, maždaug per paskutinius 16 metų mes susidūrėme su iracionaliomis ir neproporcingomis reakcijomis žmonių iš Vidurinių Rytų atžvilgiu, bet, laimei, dabar matome kažką panašaus į gijimo procesą, tarkim, Jungtinėje Karalystėje neseniai sostinės meru pirmą kartą Vakarų pasaulyje išrinktas musulmonas. Tai neapibrėžia to, kas jis yra, bet labiau atskleidžia, kaip visuomenė žvelgia į religijos, kilmės stereotipus, o Vakarų demokratijoje jiems reikšmė nebeteikiama.
Žinoma, Vakarų pasaulio demokratijos teorija ne visada atitinka praktiką. Pavyzdžiui, moterų ir lygių teisių aspektas – valdžioje ar versle moterims nėra proporcingai atstovaujama. Taigi mes visada vejamės teoriją, bet požymiai, simptomai yra geri, einame brandžios demokratijos link ir, manau, šiuos iššūkius įveiksime.
– Ar Europa įgali išspręsti pabėgėlių krizę, „ateivių“ bendruomenių, gyvenančių mūsų visuomenėje, problemas? Kokias regite kliūtis, kad įvairovės ir daugiakultūriškumo idėjos mūsų visuomenėse būtų įgyvendintos?
– Apskritai, kalbant apie tai, kaip pavyko įtraukti kitoniškumą į mūsų visuomenes, žvelgiant iš istorinės perspektyvos, manau, kad Europoje tai buvo padaryta gana sėkmingai. Net Lietuva, kuri gana homogeniška, turi ilgai siekiančią ir sėkmingą tradiciją į savo kultūrą integruojant musulmonus – kalbu apie totorius. Jie Lietuvoje taikiai gyvena daugiau kaip 700 metų. Taigi tai rodiklis, kad daugiakultūriškumas yra įmanomas ir tokiose kultūrose, kurios gana homogeniškos.
Dabar dėl technologijų turime galimybę lengvai keliauti iš vienos vietos į kitą, kas šiandien finansiškai yra prieinama daugeliui. Taigi stebime ypač didelį judėjimą. Vyksta debatai, ar atvykę pabėgėliai iš Sirijos sukels problemų? Atsakymas – taip, nes bet koks žmonių judėjimas kelia iššūkių. Tiesą pasakius, Didžiojoje Britanijoje turėjome tokius pačius debatus, kai atsivėrė ES sienos ir į šalį masiškai plūstelėjo lenkai ir lietuviai. Tai taip pat mus atvedė prie „Brexito“ ir klausimo, ar turėtume pasilikti ES, ar iš jos išstoti. Šie debatai nėra nepanašūs, bet jie turi vykti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Ivanovo skundą dėl panaikinto leidimo gyventi Lietuvoje LVAT grąžino Regionų teismui5
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį grąžino Regionų administraciniam teismui nagrinėti buvusio prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderio Valerijaus Ivanovo skundą dėl jam panaikinto leidimo gyventi Lietuv...
-
Vokietijos brigadai Lietuvoje vadovaus pirmasis NATO kovinės grupės Rukloje vadas2
Į Lietuvą atvyko buvęs NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės Rukloje vadas brg. gen. Christophas Huberis. Jis vadovaus Vokietijos brigadai Lietuvoje, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
KAM: Gynybos fondas per pusantros paros surinko 6,75 tūkst. eurų1
Antradienį pradėjęs veikti Valstybės gynybos fondas, į kurį internetu gali aukoti visi Lietuvos gyventojai, verslas ir organizacijos, per pusantros paros surinko 6,75 tūkst. eurų, BNS informavo Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Po lietuvės žūties Tatrų kalnuose – svarbūs alpinizmo instruktorius patarimai3
Žuvus lietuvei Tatrų kalnuose imta svarstyti – kas gi moteriai ir jos draugėms galėjo nutikti? Gelbėtojai skelbė, kad į kalnus moterų grupė keliavo nepasiruošusi. Alpinizmo instruktorius sako, kad net ir trumpam kopiant į kalnus su savim...
-
Ministerija galės apmokėti mokyklų vadovų studijas valstybės nefinansuojamose vietose1
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) turės teisę apmokėti magistro laipsnio siekiančių švietimo įstaigų vadovų ir pedagogų studijas valstybės nefinansuojamose vietose. ...
-
Du Seimo komitetai pritarė Tauragės ir Šilalės poligonų steigimui7
Seimo Aplinkos apsaugos bei Kaimo reikalų komitetai trečiadienį pritarė tolimesniam poligonų steigimo įstatymo svarstymui. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui uždrausti įvežti į Lietuvą nacių ir sovietų simbolius11
Vyriausybė iš esmės pritarė dviejų Seimo narių konservatorių siūlymui, kad Lietuvoje ne tik būtų draudžiama platinti ir demonstruoti nacių bei sovietų simbolius, bet ir juos įvežti į Lietuvą ar gabenti tranzitu. ...
-
Raginimai nepadėjo: Vyriausybė atleido S. Greičių iš PAGD vadovo pareigų1
Vyriausybė trečiadienį iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktoriaus pareigų atleido Saulių Greičių. ...
-
Pradėjus veikti Sporto registrui, švietimo ministrė tikisi didesnio skaidrumo4
Trečiadienį pradėjus veikti Sporto registrui, švietimo ministrė tikisi didesnio aiškumo ir skaidrumo. ...
-
Ragina: atmerk akis – patikrink veisėją
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) spalio 4-ąją, Tarptautinę gyvūnų globos dieną, siekia atkreipti dėmesį į sąmoningą ir atsakingą augintinių įsigijimą. Šių metų VMVT socialinės akcijos šūkis – „Atme...